VUL Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas profesorius Jonas Valantinas sako, kad nors šia liga serga ir asocialūs asmenys, vis tik didžiausia dalis – tie, kurie turėjo stambių chirurginių intervencijų, kuriems buvo perpiltas kraujas ar buvo donorais.

Virusas pradėtas tirtas 1993 m., tad iki to laiko ir priemonės, ir reikalavimai buvo kitokie.

„Liga simptomų praktiškai neturi, pasireiškia, kai kepenys jau yra gerokai pažeistos, o kai atsiranda simptomai ir gydymas yra sunkesnis, ir rezultatai ne tokie geri“, - kalbėjo profesorius.

Pašnekovas sako, todėl visiems, kurie chirurginių intervencijų, buvo donorais ar jiems buvo perpiltas kraujas, verta pasitikrinti dėl hepatito C.

Į rizikos grupes patenka ir tie, kurie veriasi auskarus, darosi tatuiruotes, kartais galima užsikrėsti ir taisantis dantis ar darantis manikiūrą, pedikiūrą. Lytiniu keliu ši liga plinta retai.
Taip pat privaloma pasitikrinti visiems medicinos srities darbuotojams, kurie dirba su krauju.

Iš viso Lietuvoje yra 2,4 procento sergančiųjų hepatitu C.

„Jeigu imant šiuos du procentus, tai Lietuvoje yra virš 60 tūkst. užsikrėtusių žmonių. Mes, medikai, to nematome. Per metus gydome 500-600 ligonių visoje Lietuvoje. Lietuvoje labai stringa diagnostika“, - pasakojo J. Valantinas.

Jis pridūrė, kad iš užsikrėtusių žmonių diagnozuojama yra vos 15-20 proc., tai reiškia, kad apie 80 procentų sergančiųjų nežino, kad serga.

75 proc. užsikrėtusiųjų hepatito liga tampa lėtine, kiti užsikrėtusieji gali išgyti savaime. Vis tik tie, kurie serga hepatito lėtine forma, ilgainiui gali turėti tiek pažeistas kepenis, kad išsivystys kepenų vėžys.

Peržiūrėkite DELFI TV įraše visą pokalbį.