Baklažanuose yra apie 92 proc. vandens, 3 proc. cukraus, iki 1,2 proc. ląstelienos.
Juose angliavandenių nėra daug, bet labai gausu vertingų mineralinių druskų, vitaminų C, B1, B6, PP, karotino, pektinų, fitoncidų, raugų.
Itin daug baklažanai turi kalio – 100 g vaisių jo yra 238 mg. Esantys šiose daržovėse pektinai pasižymi baktericidinėmis savybėmis – neleidžia daugintis bakterijomis ir padeda iš organizmo pašalinti kenksmingas medžiagas.
Baklažanuose esančios kvapiosios medžiagos skatina išsiskirti skrandžio sultis, todėl pagerėja virškinimas. Baklažanai šalina iš organizmo cholesterolį ir mažina jo kiekį kraujyje, kraujagyslių sienelėse, todėl labai tinka aterosklerozės profilaktikai ir ja sergant.
Pagyvenusiems žmonėms, ypač sergantiems širdies ir kraujagyslių, inkstų ligomis, nusilpus širdies darbui, dietologai rekomenduoja kuo dažniau valgyti baklažanus.
Jei nesiskundžiama virškinimo trakto negalavimais, baklažanus galima maišyti su saldžiosiomis paprikomis, pomidorais ir cukinijomis. Tai – labai maistingos salotos.
Baklažanai didina šlapimo rūgšties išsiskyrimą su šlapimu, juos patartina valgyti sergant podagra.
Įdomu tai, kad baklažanuose rastas nedidelis kiekis nikotino rūgšties.
Pasak tyrėjų, ši medžiaga reikalinga, kad metantysis rūkyti nejaustų abstinencijos sindromo.
Juos perkant svarbu atkreipti dėmesį į baklažanų odelę: Prinokusių ir tinkamų valgyti baklažanų tamsiai violetinė žievelė yra lygi ir blizga, paspaudus vaisių pirštu, neturi likti įdubimo.
Naudinga žinoti ir tai, kad kepant baklažanus verta naudoti tik gerai įkaitintą aliejų, antraip dalį jo daržovės sugers, įgaus nemalonų skonį ir bus prastai virškinamos.
Skaitykite daugiau čia.
