Algų kepurė nedidelė
Sveikatos apsaugos ministras pradžiugino medikus, kad nuo liepos 1-osios šiems atlyginimai vidutiniškai kils aštuoniais procentais. Kad įstaigų vadovai galėtų kelti gydytojų ir slaugytojų darbo užmokestį, buvo padidinti gydymo paslaugų įkainiai. Taip gydymo įstaigos už teikiamas paslaugas gautų daugiau lėšų ir jas galėtų panaudoti medikų algoms.
Kol medicinos darbuotojai laukia didesnių atlyginimų, įstaigų vadovai skaičiuoja, ar bus iš ko juos kelti.
„Mes, vadovai, dabar atsidūrėme tarp kūjo ir priekalo. Jaučiamas spaudimas iš darbuotojų ir vadovybės, kad reikia kelti atlyginimus, o reali situacija tokia, kad tam neturime finansinių galimybių. Tad Pakruojo ligoninėje algų dar nekėlėme, skaičiuojame ir matome, kad realiai pinigų neturime. Juos reikia uždirbti. Planuojame, kad pakėlus paslaugų įkainius galėtume algas didinti nebent dviem trims procentais. Algų kepurė nėra didelė.
Nors darbuotojų atlyginimai „suvalgo“ didžiąją biudžeto dalį, grubiai skaičiuojant, apie šešiasdešimt procentų gaunamų ir disponuojamų lėšų. Kita vertus, turime išlaikyti darbuotojus, yra užtikrinamos paslaugos, keliami reikalavimai įrangai ir specialistams. Negalime sumažinti darbuotojų, nes neturime jų perteklinio skaičiaus“, - sako Pakruojo ligoninės direktorius Vygantas Sudaris.
Įstaigos vadovas nuogąstauja, jog gali atsirasti pasipiktinusių darbuotojų, kodėl nekeliami atlyginimai, kaip yra žadėjęs sveikatos apsaugos ministras. „Tikiuosi, kad didžioji dauguma darbuotojų supras. Mums per mėnesį papildomų lėšų susidaro tik apie du tūkstančius eurų. Kiek iš jų galime pakelti – tėra ašaros. O darbuotojų turime apie du šimtus: keturiasdešimt gydytojų ir daugiau nei šimtas dvidešimt slaugytojų. Norint pakelti ženkliau, reikia didinti pajamas arba mažinti išlaidas“, - sako V.Sudaris.
Nepritaria lygiavai
Kauno Šilainių bei Dainavos poliklinikų vadovas Paulius Kibiša patikina, kad atlyginimai įstaigos medikams bus didinami.
„Ministro aiškiai yra nurodyta, kad lėšos, kurias gausime padidinus įkainius, turi būti skirtos darbuotojų darbo užmokesčiui didinti. Aišku, kad taip ir darysime. Pirmas dalykas yra papildomos lėšos, kurios yra skirtos iš PSDF rezervo fondo. Kitas – kolektyvinė sutartis, neseniai pasirašyta su profsąjungomis. Ten irgi numatyta didesnės rizikos ar su pavojingais veiksniais susiduriantiems darbuotojams didinti darbo užmokestį. Anksčiau jiems irgi buvo mokami priedai, bet dabar yra reglamentuota kiek. Tai yra naujas rūpestis įstaigos vadovams, iš kur tuos pinigus paimti, nes papildomų lėšų tam niekas neskiria“, - sako P.Kibiša.
Paprašytas įvardinti, kiek tiksliai bus keliami darbuotojams atlyginimai, įstaigos vadovas sako, kad stengsis didinti kiek galima daugiau.
„Padidinus įkainius, per pusę metų gausime 105 tūkstančiais eurų daugiau pajamų. Poliklinikoje dirba beveik penki šimtai darbuotojų, tad stebuklų nebus. Darbo užmokesčio didinimas turi skatinti darbuotojus geriau, efektyviau dirbti ir suteikti daugiau kokybiškesnių paslaugų. Didinant bazinį darbo užmokestį lygiavos principu yra sunku pasiekti ambicingus tikslus, kuriuos sau keliame. Manau, kad tiems darbuotojams, kurie dirba daugiau, teikia daugiau kokybiškesnių paslaugų, yra patrauklūs pacientams, darbo užmokestis turėtų didėti daugiau“, - sakė įstaigos vadovas P.Kibiša.
Iššūkis rajono įstaigoms
Geros žinios Šilalės rajono ligoninės darbuotojams. Kaip tvirtina įstaigos direktorius Antanas Damulis, atlyginimus bus stengiamasi pakelti.
„Šiuo momentu dar nepakėlėme. Skaičiuojame papildomus procentus, kiek gausime už paslaugas, tada spręsime. Aš manau, kad iki aštuonių procentų kelsime ne tik gydytojams, bet ir slaugytojoms“, - sakė įstaigos vadovas.
O liūčių nuniokotos Širvintų ligoninės laikinasis vadovas Vidmantas Eigėlis darbuotojams neturi gerų žinių. „Labai paprastas paaiškinimas: net ir trišalėje sutartyje yra parašyti auksiniai žodžiai, kad atlyginimai yra didinami iki tos ribos, kiek steigėjas yra nustatęs atlyginimų fondo normatyvą. Mūsų įstaigai steigėjas yra nustatęs, kad aš gaučiau bent vieną balą, darbo užmokesčio fondas turėtų sudaryti ne daugiau kaip aštuoniasdešimt septynis procentus. Kad gaučiau dešimt balų, turi sudaryti septyniasdešimt penkis procentus. Kadangi iš ligonių kasų turime virškvotinių paslaugų, už kurias jau darbuotojams yra sumokėta, bet mes apmokėjimo negavę – šiandien mūsų atlyginimų fondas sudaro devyniasdešimt procentų. Apie kokį dar didinimą galima kalbėti?
Skaitykime paraidžiui ministro įsakymą, kur parašyta: rekomenduojame. Jeigu būtų finansinės galimybės, tikrai su malonumu didinčiau. Aišku, visų pirma didinčiau slaugytojoms, nes gydytojų atlyginimai ir taip konkurencingi. Kitaip jie pas mus nedirbtų, nes gydytojai tikrai yra mobilūs ir pasirenka darbo vietą, kur juos tenkina darbo užmokestis. O slaugytojoms tikrai norėtųsi didinti, tačiau dabar esame finansiškai visiškai nepajėgūs to padaryti“, - apgailestavo V.Eigėlis.
Politiko komentaras:
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas:
- Tai - eilinė apgavystė. Tie pinigai paimti iš PSDF rezervo. Vadinasi, jie surinkti ne dėlto, jog Sveikatos apsaugos ministerija ir Vyriausybė skyrė lėšų papildomai. Šiek tiek auga ekonomika ir pakilo minimalus atlyginimas. Dėl to į PSDF biudžeto rezervą buvo surinkta šiek tiek daugiau pinigų. Jie ir taip turėjo atitekti sveikatos priežiūros įstaigoms balo didinimui, paslaugų prieinamumo gerinimui. Dabar ministras populistiškai paskelbia, kad jis didina balą tam, kad aštuoniais procentais būtų pakelti atlyginimai. O kad aštuoniais procentais pakelti atlyginimus, įstaigos dar turi tas paslaugas suteikti. Iš esmės atlyginimus padidinti tiek, kiek žada ministerija, galės galbūt viena kita įstaiga, ypač tos, kurios yra pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai ir kurios turi tų paslaugų. Jos galbūt ir pakels dviem trim, o išimtinais atvejais ir penkiais aštuoniais procentais. Didžioji dauguma įstaigų to negalės padaryti. Tai - eilinis įstaigų kurstymas, pacientų ir medikų supriešinimas. Ministerijai reikia ieškoti būdų gauti papildomą finansavimą, nes sveikatos apsaugai Lietuvoje yra skiriama praktiškai mažiausiai lėšų iš visos Europos Sąjungos. Būdų, kaip tas lėšas gauti ir padidinti finansavimą, yra masė, tik dabartinis ministras to nesupranta, klaidina visuomenę, pjudo vadovus ir įstaigos darbuotojus, teigdamas, kad mes skiriame iš rezervo lėšų balui pakelti ir atlyginimus padidinti. Kai toli gražu taip nėra. Medikai jau supriešinti, nes dalis mano, kad juos apgaudinėja įstaigų vadovai.
Tarp kitko:
• Ministro A.Verygos teigimu, atlyginimams didinti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo skirta 24,6 mln. eurų.
• Skaičiuojama, kad medikams algos turėtų vidutiniškai kilti apie 115 eurų, o slaugytojams - 58 eurais (neatskaičius mokesčių).
• Pernai vidutinis mėnesinis gydytojų darbo užmokestis Lietuvoje siekė apie 1368 eurus, slaugytojų – 689 eurus, neatskaičius mokesčių.
