- Kodėl reikalingi kraujo tyrimai? Ką dar, be vitaminų ir mikroelementų, galima pamatyti iš kraujo tyrimų?
- Mūsų organizmas nuolat dirba: ar kalbame, ar miegame, ar valgome, jame vyksta tam tikros cheminės reakcijos. Kepenys išskiria fermentus, skydliaukė – hormonus, o šie toliau dalyvauja įvairiuose procesuose – yra daugybė tarpusavyje susijusių grandžių. Pvz., skydliaukė susijusi su širdies veikla, kepenų funkcija – su imunitetu ir t. t. Žmogus yra vienalypis, neįmanoma gydyti vien atskirų organų – širdies, kepenų.
Medžiagos, kurios gaminamos organizme, daugiausia išskiriamos į kraują. Paėmę kraujo mėginį laboratoriniu būdu nustatome tų medžiagų koncentraciją. Pagal tai sprendžiame, ar atitinka normą, ar ne. Jei sutrinka kokio nors organo veikla, dažniausiai ištiriama koncentracija neatitinka normos. Jei atsiranda procesų, kurių neturėtų būti organizme, vėl aptinkame tam tikrų medžiagų koncentraciją kraujyje.
Echoskopija parodo, kaip atrodo mūsų organizmas, o kraujo tyrimai – kaip veikia mūsų organizmas. Tarkime, ar atidarius kapotą galima pažiūrėti, kaip veikia automobilio variklis? Jis gali būti gražiai nuplautas, bet nežinosime, ar jis gerai veikia, kol nepasuksime raktelio. Automobilis gali visiškai nevažiuoti. Todėl echoskopija ir kraujo analizė yra susiję tyrimai, kad matytume ir vaizdą, ir veiklą.
Kraujo tyrimas parodo pirmuosius pokyčius organizme. Pvz., niekas nejaučia, kad padidėjęs cholesterolio rodiklis, kol neįvyksta infarktas, insultas. O šios ligos tėra pasekmė. Priežastis – padidėjęs cholesterolis. Jei būtume išsityrę anksčiau, būtume daug ką koregavę ir galbūt išvengę širdies ir kraujagyslių ligos. Yra daug tokių ligų, kurių mes nejaučiame pačioje pradžioje. Iš kraujo tyrimų jas ir pamatome.
- Ar reikalinga gydytojo konsultacija, jei kraujo tyrimų parametrai atitinka normą?
- Labai noriu tai akcentuoti, nes šia tema mažai kalbama. Laboratorijoje įprasta, kad tiriamas kraujas ar šlapimas ir atiduodami atsakymai – skaičiai. Blogai, kai pats žmogus gūglinasi ir ieško atsakymų internete. Man todėl ir patinka visa kraujo tyrimų paletė, nes ji yra kaip dėlionė – žmogus vientisas ir čia viskas susiję. Net gavus atsakymą, jog viskas atitinka normą, galima pamatyti, kad yra uždegiminių procesų, taip pat ir alergiją galima įžiūrėti. Mūsų darbas – tai išsiaiškinti: kokie yra nuokrypiai ir kodėl, gal reikia tirti toliau. Mūsų kraujo tyrimų laboratorijoje gydytojų konsultacijos yra nemokamos tam, kad nepaleistume žmogaus į nežinią.
Kartais vėžio žymuo būna padidėjęs nežymiai. Tai nėra diagnozė. Vėžys diagnozuojama tuomet, kai patvirtinama visais kitais metodais ir tyrimais. Kraujo tyrimuose vėžio žymuo yra signalas, tačiau jis gali būti didesnis ir dėl kitų priežasčių: dėl uždegimo, vartojant medikamentus, moterims – menstruacijų metu, netgi sergant gripu, peršalus. Todėl gydytojas išsiklausinėja, kas buvo, įvertina, kas galėjo sukelti tą padidėjimą, toliau interpretuoja ir siunčia išsamiau ištirti. Kitaip tyrimų atsakymą sužinojęs žmogus gali nusigąsti.
Kartą buvo tokia situacija – kitoje laboratorijoje žmogus darėsi vėžio žymenų tyrimą, paskui atėjo pas mus. Ten pasitaikė nekvalifikuotas personalas ir registratūroje jo žmonai pakomentavo tyrimo rezultatus: „Jūsų vyrui rado...“ Rado! Tas vyras 5 kartus rašė testamentą, gydytojai ieškojo vėžio ir niekas nerado, bet visa šeima jau buvo iškankinta. Mes pakartojome tyrimus, viskas buvo gerai. Todėl ir reikia nepaleisti žmogaus.
Ne paslaptis – ne visi gydytojai žino, kaip interpretuoti tuos tyrimus, ir kartais dėl to jų net neskiria. Nenoriu kolegų kaltinti, bet, kai mokiausi medicinos, laboratorinės diagnostikos mes nestudijavome. Dabar Kauno klinikose jau atidarytas naujas korpusas, įsteigta laboratorinės diagnostikos katedra, baigę žmonės mokės skaityti tokius tyrimus.
- Kaip dažnai rekomenduojate tikrintis kraują?
- Rekomenduojame tirtis kartą metuose ir stebėti, nes normos pokyčiai irgi yra pokyčiai. Cukrinį diabetą neretai diagnozuojame tik tada, kai žmogus nukrinta ištiktas komos, nors cukraus rodiklis seniai būna padidėjęs.
Turime įvairių tyrimų: platesnių, siauresnių, jie atspindi bendrą organizmo būklę arba yra skirti kurio nors organo veiklai ištirti. Pvz., į moterims skirtą profilaktinę programą įeina bendras kraujo tyrimas, uždegimo faktorius, cukrus, vitaminas B, elektrolitai, kepenų funkcijos tyrimas. Žmonės kartais klausia: ar galima atlikti vieną pagrindinį kepenų tyrimą? Jie yra šeši, nėra pagrindinio. Jei nepadarysime vieno kurio, nematysime bendro vaizdo.
Kartais labai naudinga žinoti, kad esi sveikas ir viskas gerai.
- Kokias visuomenės sveikatos tendencijas pastebite nagrinėdama kraujo tyrimus?
- Didelė rykštė yra įvairios hepatito formos, jos plinta ir tarp jaunų žmonių, atrandame visiškai atsitiktinai. Esu atradusi hepatitą C per padidėjusį vėžio žymenį – padarę hepatito tyrimus pamatėme, kad šiandien žmogus pagydytas.
Atliekame diagnostinius tyrimus pagal besikreipiančių skundus. Tiriame skydliaukę, virškinamąjį traktą, kepenis, darome hepatito tyrimus, cukrinį diabetą, širdies ir kraujagyslių ligas, medžiagų apykaitą, sąnarius, inkstus, anemiją. Pastaroji liga taip pat yra rykštė, ypač jaunimui, kuris nebevalgo mėsos, ją keičia lęšiais, špinatais. Nors reikiamų medžiagų šiuose produktuose yra daug, jų mažai įsisavina mūsų organizmas, o mėsoje mažiau, bet įsisavinama lengviau.
