Diagnozė – lyg iš giedro dangaus

Inkstų vėžiu serganti studentė Samanta Purvineckaitė pasakoja, jog su pirmaisiais ligos požymiais susidūrė dar vaikystėje. „Tuomet dar buvau maža mergaitė, užsiiminėjanti lengvąja atletika. Vieną dieną, kaip iš giedro dangaus, treniruotės metu man staigiai pakilo temperatūra ir aš nualpau. Iš pradžių pagalvojau, jog taip nutiko dėl intensyvių treniruočių. Tą pačią dieną apsilankiau ligoninėje ir man buvo pasakyta tik tiek, jog kažkas su manimi yra labai negerai“, – prisimena mergina. Net nežinodama tikslios informacijos apie savo būklę, mergina buvo skubiai siunčiama operuotis.

Jaunam žmogui sirgti neleidžiama

Operacijos merginai neužteko, todėl jau penkerius metus mergina vartoja antros eilės vaistus nuo inkstų vėžio ir kaskart juos įsigydama turi kovoti ir įrodinėti, jog negali be jų gyventi: „Į mane žiūri lyg į antžmogį, lyg jaunas žmogus negali sirgti. Mano onkologė kaskart rašo ligonių kasoms dėl tolesnio gydymo, tuomet mėnesį laiko dar svarstoma, ar man skirti tuos vaistus, ar ne. Kartais vaistų nepavyksta gauti du mėnesius, tuomet kasdien susiduriu su alpimu, migrena, pykinimu, apetito netekimu.“

Po kiek laiko nuo merginos atsiribojo draugai, bet mergina džiaugiasi, jog turi didelį tėvų palaikymą. „Man buvo sakoma, jog gyvensiu šešis mėnesius. O aš gyvenu jau kur kas ilgiau ir dar įstojau į universitetą – tai reiškia, jog visko galima pasiekti.“ Mergina nuolat turi važiuoti iš Klaipėdos į Vilnių vos penkioms minutėms, kad pasirašytų dėl vaistų Dėl to ji praleidžia paskaitas ir sulaukia dėstytojų priekaištų. „Tikiu, kad pasveiksiu, turiu tikėti. Bet anksčiau kildavo įvairių minčių“, - prisipažįsta Samanta.

Nuo inkstų vėžio gydo ne visus

Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ vadovė Ugnė Šakūnienė teigia, jog kasmet Lietuvoje inkstų vėžiu suserga 600 – 700 žmonių.

Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ vadovė Ugnė Šakūnienė
„Ne visiems pavyksta pasveikti po operacijos. Tokiu atveju sergantiems reikalingi pirmos eilės vaistai. Vėlgi, kai kuriems šie vaistai padeda, prasideda remisija ir jiems nebereikia gydymo, o kitiems, deja, pirmos eilės vaistai nepadeda, jie pripranta prie jų ir toliau serga. Todėl jiems reikalingi antros eilės vaistai, kurie mūsų šalyje nėra kompensuojami.“

Praeitais metais antros eilės gydymas buvo pradėtas kompensuoti, tačiau jis skiriamas ne visiems ir dalis sergančiųjų lieka be gyvybiškai svarbaus gydymo vaistais.

Kiekviena minutė – lemtinga

Nacionalinio vėžio instituto direktorius prof. Feliksas Jankevičius sutinka, jog vaistų paskyrimas nėra lengvas: „Mes ir mūsų pacientai laukiame, kad šie vaistai būtų kompensuojami ir prieinami visiems, kuriems jų reikia.“

Lietuvos urologų draugijos pirmininkas prof. Mindaugas Jievaltas teigia, jog sulėtinti biurokratiniai sprendimai pacientams gali būti lemtingi, nes kiekviena minutė dėl gyvybės kovojančiam žmogui yra svarbi.

Prieš keletą metų vaistai nuo inkstų vėžio kainuodavo apie 20 tūkst. litų per mėnesį. U. Šakūnienė tvirtina, jog daugeliui besigydančių žmonių šių vaistų neprireikia, tačiau jei šimtui atvejų šie vaistai yra gyvybiškai būtini, pusė iš sergančių jų negauna. Šiuo atveju Samantai vaistai kompensuojami jau penkerius metus, nes mergina dar jauna ir gali kovoti su liga, o vyresniam žmogui vaistus gauti būtų sunkiau.

Spaudos konferencija (F. Jankevičius, M. Jievaltas)

Kasmet inkstų vėžiu suserga apie 340 tūkst. Žmonių. Ši liga sudaro 2-3 proc. pasaulyje nustatomų vėžio atvejų, o Lietuvoje šis skaičius siekia 4 proc. Vyrams inkstų vėžys yra nustatomas dvigubai dažniau, nei moterims. Ligą sukelti gali neteisinga mityba, žalingi įpročiai, cheminės medžiagos, naudojamos pramonėje, liga gali būti ir genetiškai paveldima.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)