1982 m. pagrindinėmis skrandžio opos priežastimis buvo laikomi stresas ir prasta mityba. Tačiau tais metais du ambicingi mokslininkai Barry Marshall ir Robin Warren atrado naują bakteriją Helicobacter pylori, kurią po ilgų tyrimų metų galiausiai susiejo su skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opalige bei lėtinėmis opomis. Šis jų atradimas 2005 metais buvo įvertintas aukščiausiu apdovanojimu – Nobelio premija.

Opaligė gali pasireikšti skrandyje arba dvylikapirštėje žarnoje. Vieniems žmonėms opos atsiranda ir kartojasi dvylikapirštėje žarnoje, kitiems – skrandyje, o gali ir kaitaliotis. Pasak Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos Bendrosios gastroenterologijos sektoriaus vadovo prof. Laimo Jonaičio, po B. Marshall ir R. Warren atradimo liautasi manyti, kad ši patologija – paprasčiausia lėtinė liga, kuri nuolat kartojasi.

Dvi pagrindinės priežastys

„Opaligę lemia Helicobacter pylori infekcija, kuri sukelia skrandžio uždegimą susilpnina gleivinę, todėl agresyviai veikiama skrandžio pusiausvyra sutrinka, atsiranda opa bei vėliau kartojasi. Žmonėms, kurie infekuoti Helicobacter pylori bakterija, 10-20 proc. jų suserga atsikartojančia opalige, besikartojančiomis opomis.

Už šį atradimą 2005 m. mokslininkams Barry J. Marshall ir J. Robin Warren suteikta Nobelio premija. Atradus šios bakterijos vaidmenį, ją buvo galima antibiotikais gydyti. Visiškai pasikeitė opaligės situacija. Neturint šios bakterijos, tikrosios opaligės neliko“, - aiškino specialistas.

Šią bakteriją mes gauname iš savo tėvų, dažniausiai – iš mamos vaikystėje. Ja įmanoma užsikrėsti ir suaugusiajam.

„Mano tyrimai rodo, kad apie 2-3 proc. pacientų gali pakartotinai užsikrėsti vėlesniame amžiuje, tačiau tai labai priklauso nuo gyvenimo sanitarijos. Esant normaliam skrandžio rūgštingumui, šia bakterija užsikrėsti sunku, ji neišgyventų. Visgi kai ja užsikrėčiama vaikystėje, bakterija randa savo vietą po gleivėmis ir būna apsaugota“, - sakė gydytojas.

Tiesa, opaligę sukelia ir kitos priežastys.

„Vis dažnėjanti priežastis – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Ar jie vartojami tada, kai organizme yra Helicobacter pylori bakterija, ar ne, aspirinas ir kiti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, tokie kaip diklofenakas, indometacinas ar piroksikamas – visi jie, priklausomai nuo vartojimo dozių ir trukmės, gali sukelti opas skrandyje, rečiau – dvylikapirštėje žarnoje. Šias opas galima užgydyti, tačiau vėl vartojant šiuos vaistus, jos atsinaujina. Jei šių vaistų vartojimas nutraukiamas, o organizme nėra Helicobacter pylori bakterijos – opaligės rizika yra visiškai minimali. Lieka retos patologijos kaip sutrikęs rūgštingumas, gastrinoma ir pan.“, - vardijo L. Jonaitis.

Simptomines (ūmines, vėliau lėtines) opas gali sukelti ir infarktas, nudegimas – kai yra labai sunki organizmo būklė, pablogėja kraujotaka. Tai visgi nėra masiška problema.

„Tuo metu visos kitos spekuliacijos yra nepagrįstos. Pavyzdžiui, versija, kad opaligė yra paveldima, priklauso nuo kraujo grupės nėra visiškai motyvuota. Tiesa, Helicobacter pylori infekciją turi daug žmonių, nesteroidinius vaistus vartoja taip pat daugelis, tačiau opos atsiranda tik 10-20 proc. jų. Kyla klausimas, kodėl? Pripažįstama, kad dar yra tokie faktoriai kaip įgimtas rūgštingumas, žalingi įpročiai. Jei yra organizme jau yra Helicobacter pylori bakterija, gali būti svarbios ir kitos priežastys – mityba, stresas. Jei šios bakterijos nėra, darykit, ką norit, opa Jums neatsiras“, - tikino Kauno klinikų specialistas.

Jei žmogus bent kartą sirgo opalige, jis turėtų pasitikrinti dėl šios bakterijos.

Galiausiai, nors maistas ir neturi tiesioginės įtakos opų atsiradimui ar atsinaujinimui, gydytojai visada rekomenduoja maitintis sveikai – tai padės ne tik balansuoti skrandžio rūgštingumą, tačiau ir kitų ligų profilaktikai.

Kaip atskirti

Skrandį kartkartėmis skauda visiems. Kaip atskirti, kad šįkart jaučiamas diskomfortas nėra sukeltas paprasčiausiai netinkamos mitybos?

„Tai yra dažni, per parą keliskart pasikartojantys skrandžio skausmai. Jei opa yra dvylikapirštėje žarnoje arba apatinėje skrandžio dalyje, skausmai kankina nevalgius, 3-4 valandos po maisto arba nakties metu, vienas tipiškų simtpomų – alkio skausmas.

Labai dažnai skausmą lydi pilnumo, nevirškinimo pojūtis, kartais – pykinimas. Vėmimas lėtinei opaligei nėra būdingas. Jei pasireiškia komplikacijos, prasideda kraujavimas iš opos, paciento išmatos bus juodos spalvos, kietesnės, gali pykinti, kankinti silpnumas ar net žmogus nualptų. Jei ties skrandžio perėjimu į dvylikapirštę žarną yra randėjimas, susiaurėjimas, tada prasideda intensyvus vėmimas, svorio kritimas“, - aiškino Bendrosios gastroenterologijos sektoriaus vadovas.

Opaligę galima įtarti tada, kai įprastiniai skrandžio skausmai būna daug stipresni bei dažnesni, kartojasi keliskart per dieną.

„Žmogus tada neturi, kur dingti, ir ieško pagalbos. Negydant opaligės gali prasidėti kraujavimas, žmogus nualptų ir vis tiek galiausiai patekų į ligoninę. Šios ligos lengvai neignoruosi. Vyresni žmonės dėl kraujavimo iš opos gali ir mirti. Jų mirtingumas net išsivysčiusiose šalyse siekia 6-8 proc.“, - sakė L. Jonaitis.

Tikslios opaligės diagnozės nepadarius ne pačios maloniausios procedūros - skrandžio endoskopijos (fibrogastroskopijos) - nenustatysi.

„Endoskopijos metu vizualiai matai opinį defektą, todėl šis tyrimas opaligės diagnostikai yra labai svarbi ir procedūros baimintis tikrai nereikėtų, jei įtariama liga. Procedūra nėra maloni, tačiau greita – trunka 2-3 minutes, visiškai neskausminga. Pacientui jos netoleruojant, galima padaryti paviršinę ar gilesnę narkozę“, - teigė gydytojas.