Studentai nežino kaip elgtis po studijų baigimo
Rugsėjis. Studentai sugrįžta į universitetus ir kitas aukštąsias mokyklas. Magistrantūros pirmakursė Vita, pasidalijusi savo patirtimi, pripažįsta, kad jai per vasaros atostogas ramybės nedavė ne vienas neaiškus klausimas, susijęs su sveikatos draudimu.
Mergina teigia žinojusi, kad studijuodama bakalauro studijas buvo apdrausta valstybės. Tačiau ką studentui daryti atsiėmus diplomą? „Net nenutuokiau, kad baigusi bakalauro studijas iki vasaros pabaigos dar esu apdrausta valstybės. Tuo metu dar nebuvau apsisprendusi, ar toliau tęsiu studijas, taigi maniau, kad iš karto turiu užsiregistruoti darbo biržoje. Šiuo klausimu susirūpino ir mano mama, kuri taip pat nebuvo tikra, ką reikia daryti ir kur reikia kreiptis. „Žinojome tik tai, kad neapsidraudusiam žmogui reikia mokėti už gydymą. Nenorėjome patirti tokių nuostolių,“ – pasakojo studentė.
Savo sveikatos draudimu susirūpinusi mergina pagalbos kreipėsi į darbo biržą. Ji tikėjosi, kad ten bus atsakyta į rūpimus klausimus. Tačiau iš darbo biržos išėjo nieko nesužinojusi. „Man kilo klausimas: ar neužsiregistravusi darbo biržoje, bet studijuodama magistrantūros studijas, dar būsiu apdrausta valstybės, ar pati turėsiu mokėti įmokas? Gana dažnai sergu ir dėl sveikatos problemų tenka kreiptis į gydytojus, o mokėti už gydymą tiesiog neturiu pinigų,“ – pasakojo Vita. Svarbią informaciją jai galiausiai pavyko sužinoti, kamantinėjant vyresnius draugus bei ilgokai panaršius internete.
Valstybinė ligonių kasa (VLK) nori padėti žmonėms išvengti nesusipratimų, todėl primena, kad PSD įmokas turi mokėti visi Lietuvos gyventojai. Tokia yra Lietuvoje galiojanti tvarka. Šios įmokos nemoka tik tie, už kuriuos PSD įmokas sumoka valstybė, visų pirma tai – pensininkai, vaikai ir jaunimas iki 18 metų. Nuolatinių studijų studentams PSD įmokų taip pat mokėti nereikia. Studentams, baigusiems nuolatines bakalauro studijas, sunerimti reikėtų tik tuo atveju, jei jie neįstoja mokytis toliau ir niekur neįsidarbina, tuomet jau reikia susirūpinti draudimu.
„Galimybės yra kelios. Jei baigęs studijas jaunuolis nedirba, jis gali įmokas mokėti savarankiškai. Tuomet mėnesio įmoka turi sudaryti 9 proc. MMA (minimalios mėnesinės algos), dabar tai – 29 eurai. Jei jaunuolis ieško darbo ir registruojasi darbo biržoje, jis draudžiamas valstybės, todėl draudimo įmokos savarankiškai mokėti nereikia,“ – pataria VLK Draudžiamųjų PSD registro skyriaus vedėja Natalija Jelenskienė.
Tačiau anot VLK, studentai nėra vieninteliai, kuriems iškyla klausimų dėl sveikatos draudimo. Kaip mokėti PSD įmokas, kad draustumas nenutrūktų? O jeigu nutrūko, kaip jį pratęsti? Tokie klausimai dažnai iškyla ir suaugusiems žmonėms, dirbantiems jau ne vienerius metus.
Akibrokštai dirbantiems pagal autorines sutartis
Vilnietis Andrius papasakojo susidūręs su neįtikėtinu akibrokštu, apie kurį net nenutuokė. Vyras ilgą laiką dirbo pagal autorinę sutartį ir manė, kad už jį PSD įmokas sumoka darbdavys. „Niekada nebūčiau net pagalvojęs, kad taip nėra. Esu gana sveikas žmogus, todėl kai praėjusią žiemą netikėtai palaužė gripas, teko kreiptis pas gydytojus. Tada ir sužinojau, kad nesu apdraustas PSD. Man tai buvo šokiruojanti naujiena. Negalėjau patikėti,“ – skaudžią patirtį prisiminė Andrius, vėliau dėl to patyręs dar daug nemalonumų.
Vyras priduria: „Darbdavys atlyginimą man mokėjo ne kiekvieną mėnesį, tačiau neįtariau, kad nesu apdraustas PSD. Juk sutartį buvau pasirašęs, todėl buvau ramus. Kiekvienam, kam kyla bent menkiausių neaiškumų dėl sveikatos draudimo, patariu juos kuo greičiau išsiaiškinti, kad nesibaigtų kaip man – baudų mokėti niekas nenori.“
VLK sutinka, kad pastaruoju metu pasitaiko žmonių, dirbančių pagal autorines sutartis, nusiskundimų. Daugelio taip nukentėjusių gyventojų istorijos yra labai panašios į Andriaus. Jeigu dirbantieji pagal autorines sutartis kiekvieną mėnesį negauna atlyginimo ir nevykdo jokios kitos veiklos, jiems nesumokėjus PSD įmokos, draustumas nutrūksta. VLK ragina tokius darbuotojus išsiaiškinti, ar sveikatos draudimo įmokas darbdavys už juos moka kiekvieną mėnesį. Jeigu taip nėra, už tuos mėnesius susimokėti reikės patiems. Tokioje situacijoje tai vienintelis būdas, kuris gali apsaugoti nuo nutrūkusio draudimo.
Pasibaigus draudimo galiojmui – dar vieną mėnesį nemokamas gydymas
Žmonėms taip pat dažnai nebūna aišku, kad išėjus iš darbo ir pasibaigus draudimo galiojimui kompensuojamą gydymą galima gauti dar vieną mėnesį. VLK Draudžiamųjų PSD registro skyriaus vedėja Natalija Jelenskienė įspėja, kad nemokamai gydytis dar galima ir kitą mėnesį po to, kai už žmogų nustota mokėti arba kai jis pats baigia mokėti PSD įmokas. Tačiau papildomo mėnesio garantija neatleidžia ir nuo prievolės – PSD įmoką už papildomą mėnesį taip pat reikia susimokėti iki paskutinės mėnesio dienos. „Sumokėjus įmoką iki mėnesio pabaigos, draudimas prasitęsia, o nesumokėjus įmokos iki papildomo mėnesio pabaigos – minėtą mėnesį žmogus nelaikomas apdraustu. Tuomet gali kilti problemų gydymo įstaigose, nes už gydymo paslaugas, gautas per papildomą mėnesį, gyventojas lieka skolingas valstybei,“ – teigė N. Jelenskienė.
Akivaizdu, kad norint išvengti bėdų, PSD įmokas reikia mokėti taip, kaip nurodo įstatymai. Priešingu atveju gyventojams gali būti skiriamos skolos, taikomos baudos bei skaičiuojami delspinigiai. VLK ragina žmones, kuriems iškyla klausimai dėl PSD, pasitikrinti, ar jie tikrai yra apdrausti. Tai galima padaryti ir internetu: www.vlk.lt skyrelyje „Ar esi draustas“.
Pasitikrinkite žinias ir Jūs:
