Tenka pripažinti, kad ne visuomet brangesni vaistai būna geresnės kokybės. Pacientams rekomenduojama būti budriems, mat dažnai vaistai puikiai pažįstami būna dėl reklamos, o ne dėl kokybės.
Vaistų rekomendacija – vaistininko rankose
Pirmiausia, būtina pabrėžti, kad anksčiau pats gydytojas galėjo rašyti firminį vaistų pavadinimą. Dabar situacija pakitusi. Jau keletą metų vaistų recepte gydytojui leidžiama įrašyti tik cheminį vaisto pavadinimą, t.y. tik veikliąją medžiagą. Vilniaus Antakalnio poliklinikos šeimos gydytojos Ievos Okulič-Kazarinienės teigimu, taip išvengiama bereikšmio vaistų reklamavimo iš gydytojų lūpų. Vis dėlto žmonės piktinasi, esą, suklaidinami vaistinėse.
„Pacientai kartais skundžiasi, kad vaistinėje jiems neva įpiršo kažkokį keistą vaistą. Tenka aiškinti, kad vaistas geras, o konkrečių firmų vaistų gydytojai nebeišrašinėja. Pacientams reikėtų būti atidiems. Vaistinėse sergantis žmogus gali būti užliūliuotas reklamos, tad geriau visada pasitarti su gydytoju ir logiškai priimti sprendimą”, – perspėjo gydytoja.
Gyventojai įsitikinę, kad pigesni vaistai yra prastesnės kokybės. Pasitaiko ir tokių situacijų, kuomet taupantieji pinigų brangesniems vaistams neturi, o įsigyti generinės kilmės vaistų – bijo. Liūdna, bet tokie pacientai priima sprendimą vaistų išvis nepirkti.
Skandinavai ir vokiečiai renkasi pigesnį variantą
Paradoksalu, bet tokių išsivysčiusių Europos lyderių kaip Vokietijos bei Skandinavijos piliečiai nebijo taupyti vaistams. Ten pacientai mieliau renkasi žymiai pigesnius kompensuojamuosius vaistus. Valstybinė ligonių kasa (VLK) skatina ir lietuvius neskubėti pirkti kompensuojamųjų vaistų su didžiausia priemoka.
VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjos pavaduotojos Irmos Medžiaušaitės teigimu, pacientai turi patys racionaliai nuspręsti, kokius vaistus geriau įsigyti. „Žmonės jau įprato, kad vaistinių monitoriuose jiems rodomi vaistai, pagaminti iš tos pačios veikliosios medžiagos, bet gamintojai ir kainos – skirtingi. Vaistininkai turėtų paaiškinti klientui apie išrašytų vaistų kainas bei priemokas. Taip pat vaistinės darbuotojui privalu pasiūlyti mažiau kainuojančias alternatyvas, kurios turi tokias pat gydomąsias savybes, kaip ir brangesni vaistai”, – teigė I. Medžiaušaitė.
Vis dėlto, Lietuvoje žmonės ne visada renkasi vaistą su mažiausia priemoka. Dažniausiai bijoma nekokybiškų ir neefektyvių vaistų, kurie galimai neišgydys ligos. Anot I. Medžiaušaitės, Skandinavijos bei Vokietijos vaistų pirkėjų tokios baimės nekankina:
„Jiems būdingas kitoks elgesys – vokiečiai bei skandinavai žino, kad skirtingų gamintojų vaistams, kurie pagaminti iš tos pačios veikliosios medžiagos keliami tie patys kokybės reikalavimai. Tokių vaistų veikimas yra toks pats kaip ir brangesnių vaistų. Minėtų šalių pacientai nepaiso spalvotų pakuočių ir renkasi pigesnį variantą.”
Švedai vaistus perka racionaliausiai
Išskirtinai minėti, kaip protingai vaistus įsigyjančius pacientus, galima Švedijos gyventojus. Šalyje sumažinti išlaidas vaistams bei pagerinti gydymo kokybę padėjo informacinis leidinys „Išmintingai pasirenkamų vaistų sąrašas“. VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjos Kristinos Garuolienės teigimu, specialiame švedų leidinyje pateikiama nepriklausoma ekspertinė informacija ir rekomendacijos dėl vaisto pasirinkimo.
„Švedų ekspertai aiškiai išdėsto, kokį vaistą iš alternatyvų geriau pasirinkti, atsižvelgiant į vaisto kainos ir naudos santykį”, - teigė specialistė.
Tenka pripažinti, kad Lietuvoje situacija kitokia. Tautiečiai įsigydami vaistus, linkę primokėti žymiai daugiau nei švedai. Anot K. Garuolienės, tai neracionalus tiek valstybės, tiek ir savo lėšų naudojimas. Protingą vaistų pirkimą būtina skatinti tiek gydytojams, tiek vaistininkams.
Ne gana to, Lietuvoje pasitaiko ir tokių situacijų, kuomet vyresnio amžiaus žmonės vietoj vaistų nusiperka papildus. Šeimos gydytoja I. Okulič-Kazarinienė pažymi, kad kai kurie jos pacientai tikina, jog tokie brangūs papildai juos geriau veikia. Vis dėlto tai klaidingas požiūris. Gyventojams labai svarbu žinoti, kad net brangiausi papildai neatlieka jokios vaistų funkcijos.
Vaistus rekomenduojama rinktis atsakingai – būtina atsargiai įvertinti reklamą bei vaisto kokybę. Be to, pacientas turi gauti objektyvią informaciją apie vaisto pasirinkimą, o ne remtis nuostata, kad brangesnis vaistas yra geresnis.