Būtent tokias išvadas galima daryti remiantis naujausia kompanijos „Baltijos tyrimai“ gyventojų apklausa, kurią užsakė Valstybinė ligonių kasa (VLK).

Kodėl reikia išsitirti?

Lietuvoje yra vykdoma aibė prevencinių programų dėl krūties, gimdos kaklelio, storosios žarnos, prostatos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų. Minėtos programos yra nemokamos apdraustiems Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD).

VLK Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktoriaus Viačeslavo Zakso teigimu, minėtos prevencinės programos yra finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, o jose nemokamai dalyvauti gali nustatyto amžiaus žmonės, kuriems susirgti yra didžiausia rizika.

„Taip yra ir užsienio šalyse, kur irgi veikia analogiškos programos šioms klastingos ligoms diagnozuoti. Svarbu žinoti, kad kuo anksčiau nustatoma bet kokia grėsminga liga, pavyzdžiui, vėžys, tuo daugiau yra galimybių pasveikti, taikant modernius gydymo metodus. Tad išsitirti pagal prevencines programas, tikrai verta “, – tvirtino V. Zaksas.

Kalbant apie tyrimų efektyvumą bei reikalingumą, būtina paminėti, jog net pačios baisiausios ligos, pastebėtos laiku, gali būti išgydytos. Štai Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidento Gedimino Žižio teigimu, ankstyvoji diagnostika tikrai gali išgelbėti daugybę gyvybių. Jau 8 metus įvairius prevencinius projektus vykdantis specialistas tvirtino, jog nuolat stengiasi kuo daugiau kalbėti apie vėžį. „Žmonės turi pagaliau atsikratyti minties, jog vėžys yra mirties nuosprendis. Kuo anksčiau sužinosi, tuo greičiau pasveiksi. Pats prieš 13 metų sirgau vėžiu, o esu gyvas“, – teigė visuomenininkas.

Paniška vyrų baimė

Tenka pripažinti, jog nors tyrimų dėl vėžio prisibijo beveik visi žmonės, labiausiai patikrą ignoruoja vyrai. Urologo onkologo dr. Alberto Ulio teigimu, vyrams tokie tyrimai morališkai labai sunkūs.

„Praktikoje esu susidūręs su įvairiomis sukrečiančiomis situacijomis, kuomet vyrai net aiškiai jausdami ir matydami, jog kažkas ne taip, slepia problemą. Vyrams būdingų vėžių rūšių nėra tiek daug, o daugelis jų yra labai ryškiai išoriškai pastebimos. Tarkime, pastebėję ryškius pakitimus sėklidėse, kai kurie jauni vyrai nesikreipia į gydytojus ir įvairiausiais būdais bando slėpti išorinius ligos simptomus. Kai kurie slepia padidėjusias sėklides ar auglius pirkdami platesnes kelnes ar maskuodami kitais drabužiais“, – teigė gydytojas.

Pacientas, norintis pasitikrinti dėl prostatos vėžio, turi žinoti, jog nemokama ankstyvos diagnostikos programa yra skirta PSD apdraustiems vyrams nuo 50 iki 75 metų.

„Pirmiausia vyras turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris turėtų atlikti PSA (Prostatos specifinis antigenas) testą. Jeigu minėtas PSA yra padidėjęs, šeimos gydytojas siunčia pacientą papildomai konsultacijai pas urologą. Per metus tokių konsultacijų metu nustatome maždaug 300 vėžio atvejų“, – kalbėjo urologas onkologas A. Ulys.

Pasiteisinimai skirtingi

Minėtą gyventojų apklausą atlikusios bendrovės „Baltijos tyrimai“ direktoriaus pavaduotojas Romas Mačiūnas sako, kad skirtingo amžiaus žmonės dėl nesirūpinimo sveikata linkę teisintis savaip.

Jaunimas dažniausiai mano, kad tyrimai jiems nėra aktualūs. Tuo tarpu, dauguma 50 metų perkopusių žmonių, kaip pagrindinę išankstinių programų vengimo priežastį, įvardija blogų žinių baimę. Likę apklaustieji tikina tiesiog neturintys laiko.

Anot gydytojo A. Ulio, skirtingi vyrams būdingi vėžiai turi skirtingą rizikos amžių, tad net jauni vaikinai privalo domėtis savo sveikata. „Pirmą kartą pas urologą rekomenduojama pasitikrinti vos sulaukus 18 metų, mat sėklidžių bei varpos vėžys gali prasidėti ir jauniems vaikinams. Būtina stebėti ir pamačius bet kokius išorinius simptomus nuvykti išsitirti“, – pabrėžė gydytojas.

Populiarumas nežymiai auga

Vis dėlto, apskritai prevencinių programų populiarumas auga. Žinančių apie nemokamus tyrimus šiemet padaugėjo net 10 proc.

„Labiausiai padidėjo storosios žarnos ir prostatos vėžio prevencinių programų žinomumas. Jomis daugiau nei anksčiau ėmė domėtis jaunimas ir vyresni nei 50 metų žmonės. Įdomu ir tai, kad vyresni nei 50 metų žmonės labiausiai domisi širdies ir kraujagyslių prevencine programa. Apklaustieji teigė, norintys apie minėtą programą sužinoti daugiau“, – tvirtino R. Mačiūnas.

Anot, gydytojo urologo A. Ulio, labai svarbu surasti pusiausvyrą tarp protingo tikrinimosi ir absoliutaus boikoto. Gydytojo teigimu, dažnai žmonės yra linkę į kraštutinumus: vieni visai nesitikrina, o kiti pastebėję menkiausią pakitimą arba net jį išsigalvoję, atlieka tokioje situacijoje nereikalingus tyrimus. Žmonių gąsdinti nereikėtų – geriau skatinti rūpintis sveikata.

Reziumuojant, būtina pabrėžti, jog profilaktiniai tyrimai gali labai padėti. Kaip teigia gydytojai, kuo anksčiau bus diagnozuota liga, tuo lengvesnis bus gydymas.

Pasitikrinkite žinias ir jūs: