Žvelgiant į statistiką, pagal sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, Lietuva gerokai lenkia kitas šalis. Mūsų šalyje tokio pobūdžio ligos nusineša daugiau nei 50 proc. visų gyvybių, tuo tarpu pasaulio vidurkis yra 31 procentas. Kodėl taip yra, atsako kardiologas P. Šerpytis.
- Kaip manote, kokie veiksniai lemia didesnį lietuvių sergamumą širdies ligomis?
- Pirmiausia, tai atsakomybės už save patį trūkumas. Vis dar gajus požiūris, kad reikia prievaizdo ar auklės, kuri bus atsakinga už to žmogaus sveikatą. Pacientas, kuris į gydytojus kreipiasi per vėlai, dažniausiai kaltina ne save, o gydytojus, aplinką, vastybę ir visa kita.
Visgi džiugu, kad kuo toliau, tuo daugiau matau teigiamų pokyčių. Pamažu keičiasi požiūris, kad už sveikatą atsakingas ne tik gydytojas, bet ir pats žmogus.
Man tenka matyti ligonius, kurių ligos jau gerokai pažengusios. Dalis gyventojų iš viso nesirūpina savo širdimi ir tarp jų dažnai yra tų, kurie sveikata nepradėjo rūpintis net ir žinodami, kad turi arterinį kraujo spaudimą. Turintys tokį spaudimą, net šešis kartus dažniau serga miokardo infarktu ir juos net dešimt kartų dažniau gali ištikti insultas.
- Kaip žmogus gali padėti pats sau?
Gydytojas negali duoti vieno recepto nuo širdies ir kraujagyslių ligų, nes tokio tiesiog nėra. Tiesiog nėra vienos tabletės, kad žmogus taptų sveikas ir laimingas. Yra kompleksas priemonių ir jos yra gana paprastos. Reikia sekti savo organizmo būklę, tai yra arterinį kraujo spaudimą, cholesterolį, rinktis sveiką gyvenimo būdą, išmokti ilsėtis ir nesistengti nudirbti visų pasaulio darbų vienu metu. Atrodytų, kad šios priemonės visai neypatingos, bet svarbiausia, kad jos veiksmingos.
- Kaip paskatinti žmones suvokti, kad reguliariai sveikatą reikia tikrintis net ir tada, kai nieko neskauda?
- Jeigu mes vairuojame automobilį, mes stebime parametrus: ar yra degalų, ar yra pakankamai alyvos, ar variklio temperatūra neviršija normalaus lygio, ir kai pasirodo įspėjanti lemputė, mes sustojame. Nesunku pastebėti, kad dažnas labiau rūpinasi savo automobiliu nei sveikata. Kai mūsų sveikata sušlubuoja, jokia įspėjanti lemputė neužsidega, nebent kai liga jau pažengusi, gali atsirasti skausmas. Todėl svarbu suvokti, kad būtina rūpintis savo sveikata reguliariai, dar iki atsirandant skausmui.
- Turbūt, pacientai dažnai skundžiasi nepakeliamu darbo grafiku ir nuolatiniu stresu?
- Dabartinėje aplinkoje streso ypatingai daug. Įtemptas darbas, didžiulė atsakomybė už verslą, būsto paskolas, koncentravimasis į kelis dalykus vienu metu, noras užsirdirbti kuo daugiau pinigų, dažnai nepalieka laiko ir vietos žmogui atsipalaiduoti visas septynias savaitės dienas. Kartais žmogus net nesuvokia, kad įvyko ta stresinė situacija, į kurią organizmas sureagavo.
Reikėtų pasimokyti iš Bibilijos, kad žmogus bent vieną dieną turi pasiilsėti ir pabūti su savo mintimis. Bent sekmadienis turi būti ta diena, kurią reikia švęsti atsitraukus nuo darbų ir skirti ją dvasiniams dalykams. Svarbu kuo dažniau pakelti akis nuo kompiuterio ir pamatyti daugiau. Ypač šalia esančius žmones.
Be to, svarbu, kad ir darbdaviai, ir darbuotojai suprastų, kad sveikata yra vertybė. Ypač darbdaviai turėtų būti suinteresuoti skatinti savo darbuotojus, kad jie rinktųsi sveiką gyvenimo būdą. Jeigu žmogus nėra sveikas, jis sukurs ar atliks žymiai mažiau darbų. Gaila, bet dažnai tokio suvokimo trūksta.
- Esate atlikęs mokslinių darbų, kurių metu išryškėjo sąsaja tarp prastos žmogaus psichologinės būklės bei širdies ir kraujagyslių ligų. Kaip tai susiję?
- Širdies ir kraujagyslių ligas lemia ne tik genai ar kiti fiziniai parametrai, bet ir psichologinė būsena. Labai svarbu, kad žmonės nebūtų tokie pikti, nes pyktis, susierzinimas, depresija yra bene pagrindinės infarkto priežastys.
Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligų yra daugiau dar ir dėl to, kad esame linkę daugiau nervintis ir sirgti depresija. Galbūt prie to prisideda ir klimatas. Juk kai šviečia saulė ir nuotaika geresnė, gauname daugiau vitaminų. Pietų šalyse žmonės dažnai atrodo linksmesni, nes ten yra daugiau saulėtų dienų.
- Kaip manote, kodėl dabar daugėja sergančių depresija?
- Visuomenėje vis daugėja vienišų žmonių. Vertybės tampa vis mažiau dvasinės ir vis labiau materializuotos, ryški kultūros stoka. Atsirandant naujoms technologijoms, atprantama gyvai bendrauti su artimaisiais. Kad ir kur šiuolaikinis žmogus bebūtų, jis visada įkišęs nosį į savo išmanųjį telefoną, netgi tada kai su šeima sėdi prie vakarienės stalo.
Įnikus į technologijas, sunku pakelti akis ir ištarti bent porą gerų žodžių kolegoms ar net artimiausiems šeimos nariams.
Gyvenime stengiuosi vadovautis tokia išmintimi: jei nori būti laimingas, tai turi pasakyti mažiausiai 3 pagiriamuosius žodžius artimiems žmonėms ir kolegoms.
- Kai pas jus atvyksta ligoniai, kurių ligos jau gerokai pažengusios ir kurie jau balansuoja ant gyvybės ir mirties ribos, dėl ko paprastai jie labiausiai gailisi?
- Dauguma žmonių gailisi, kad per daug dėmesio skyrė darbui, negalvodami apie savo šeimą, apie savo sveikatą ir save. Aš ir pats suvokiu, kad ir pats praradau daug dalykų, kol dirbau ir nebuvau su artimaisiais, bet branda tikriausiai ateina vėliau. Jaunatviškas maksimalizmas daro savo. Kad ir kaip bebūtų, buvimas gydytoju - tai pašaukimas. Bet aš vis tiek žmonėms linkiu būti protingais ir priimti išmintingus sprendimus dėl savo sveikatos. Domėtis, kada reikia pasitikrinti sveikatą ar pamatuoti spaudimą, užsirašyti į elektrokardiogramą.
Deja, jomis pasinaudoja tik apie 50 procentų gyventojų. Šioje programoje gali dalyvauti 40-55 metų vyrai bei 50-65 metų moterys. Toks pacientų amžius laikomas kritiniu. Sulaukus šio amžiaus, tiesiog būtina imtis prevencinių priemonių. Visi norintys gali kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris paskirs atitinkamus tyrimus.
- Kaip manote, kas paskatintų visuomenę labiau domėtis savo sveikata?
- Svarbu, kad žmonės suvoktų bendras sveikatingumo gaires, kad jos taptų neatsiejama gyvenimo dalimi. Tada ir susirgimų būtų mažiau.
Supratimas apie sveikatingumo kultūrą ateina iš šeimos, todėl svarbu, kad tėvai nuo pat mažens pratintų vaikus prie sveiko maisto, mankštos, ugdytų supratimą apie sveikatos pasitikrinimo būtinybę. Be to, kiekvienoje šeimoje turi būti arterinio kraujo spaudimo aparatas. Žmogus turi žinoti, koks spaudimas yra normalus.
Prie tokio švietimo turėtų prisidėti ir savivaldybės. Juk vienas merų uždavinių – rūpintis savo gyventojų sveikata. Džiugu, kai matau, kiek išsilavinusio jaunimo rūpinasi savo sveikata, eina į sporto klubus, stengiasi sveikai maitintis, tačiau ir savivaldybės turi sukurti tinkamas sąlygas sportuoti, dalyvauti terapijose ir kitaip sveikatintis. Kad širdies ir kraujagyslių ligų susirgimų skaičius mažėtų, svarbu visiems bendrai dėti pastangas į sveikesnį gyvenimo būdą.
Pasitikrinkite žinias ir Jūs:
