Šis gydytojas nominuotas DELFI projekte „Tautos gydytojas“. Už jį ir kitus medikus galite balsuoti čia:

Nors chirurgo darbas reikalauja ypatingo kruopštumo, atidumo bei atsakomybės, o mažieji pacientai tokie pažeidžiami ir trapūs, A. Kilda sako, kai dirbi iš pašaukimo, iššūkiai neslegia.
„Tiesiog giliniesi į savo sritį ir viską darai taip, kaip gali geriausiai. Suaugusius operuoti man atrodo sunkiau nei vaikus. Tad operacijų, atliekamų mažiesiems net nevadinčiau iššūkiu, juk kaip ir kiekvienas savo srities specialistas, prie darbo pripranti“, – sako daugelio mylimas gydytojas.

Jis įsitikinęs, kad darbas neturi tapti iššūkiu, labiau – teikti pasitenkinimą. Kas šiame darbe chirurgui jį teikia? A. Kilda sako, kad visada labai gera matyti sveikstančius mažuosius pacientus. Tačiau teigia, kad kai aplinkiniai vaiko sveikimą vadina stebuklu, medikai žino, kad dažniausiai toks stebuklas – nuoseklaus gydytojų darbo rezultatas.

Kai nori padėti, bet negali

Paklaustas, kas labiausiai pasikeitė nuo 1996 metų, kai A. Kilda pradėjo dirbti asistentu vaikų chirurgijoje, gydytojas pasidžiaugia, kad sparčiai tobulėja medicininė technika, pavyzdžiui, prieš keliolika metų naujagimių dar niekas neoperuodavo laparoskopijos būdu.

„Šiandien tokios operacijos – mūsų kasdienybė. Neatsiliekame nuo kitų Europos valstybių, tik gaila, kad kuo toliau, tuo labiau valdžia ragina taupyti. Bet pacientų sąskaita to daryti negalima. Anksčiau nereikėjo aiškintis dėl kiekvieno sunaudoto kateterio taip, kaip dabar“, – nūdienos problemas vardija vaikų chirurgas. Jis pabrėžia, kad medicina – ta sritis, kurioje taupymas tikrai neatneša pelno, o vėliau kainuoja labai brangiai.

Foto: Kauno klinikos

„Skaudžiausia dirbant šį darbą – žinoti, kad turi galimybę padėti žmogui, bet realiai negali to įgyvendinti vien dėl to, kad reikia taupyti“, – teigia A. Kilda. Jis pasakoja, kad gana dažnai tenka gelbėti pacientus, kuriuos gydant buvo pataupyta.

„Kad būtų aiškiau, galime palyginti: kokybiškas gastrostominis vamzdelis laiko apie pusę metų ar metus, o naudojant pigų kinišką, jį reikia keisti kas mėnesį. Tad perkant pigią medicininę įrangą išleidžiama daugiau. Be to, ir komplikacijų tikimybė tada žymiai išauga“, – aiškina medikas.

Dažna komplikacija – sepsis


Ar daug nesėkmingų gydymo atvejų chirurgai skaičiuoja vaikų skyriuje? „Žinoma, jų pasitaiko visuose skyriuose. Visi dirbantys medikai susiduria su komplikacijomis“, – sako vaikų chirurgas ir patikina, kad gydymo eigoje niekada negalvojama apie nesėkmę.

A. Kilda atvirai teigia, kad komplikacijų priežastys būna pačios įvairiausios: „Kartais tai priklauso nuo gydytojo, kartais – nuo technikos ar individualių vaiko organizmo savybių. Būna, tą pačią dieną atlieki dvi identiškas operacijas ir vienas pacientas gyja puikiai, kitas – ne.“

Gana dažna komplikacija – sepsis. „Tačiau bakterijos kraujyje dar nėra priežastis galvoti, kad sveikatos būklė tragiška. Sepsis pagydomas“, – sako medikas. Situacija tampa sudėtingesnė, jei sepsis komplikuojasi, pavyzdžiui, išsisėja pūliniai, išsivysto inkstų nepakankamumas. Tada ligonio būklė tampa labai rimta. Įprastai vaikų organizmas stiprus, todėl laiku paskyrus tinkamą gydymą, su sepsiu gana greitai susidorojama.

Artūras Kilda sako, kad tėvai dažnai būna arba pernelyg jautrūs ir vos vaikui nusičiaudėjus veža jį į ligoninę, arba atvirkščiai – visiškai nekreipia dėmesio į negalavimus, todėl pražiūri rimtas mažylio ligas. „Blogiausia, kai sunkiai vaikui sunegalavus, tėvai gydo jį savarankiškai, pasiskaitę internete ar padiskutavę forumuose su kitais tėvais. Tikslią diagnozę nustatyti gali gydytojas“, – neeksperimentuoti pataria A. Kilda.

Foto: Kauno klinikos

Vaikai sirgti nenori


Į vaikų chirurginį skyrių dažniausiai atvežami mažieji pacientai su varginančiais pilvo skausmais. Neretai jie išduoda apendicitą, tačiau jo chirurgai nepuola iškart operuoti. „Atliekame išsamius tyrimus ir išsiaiškiname tikrąją skausmų priežastį. Be to, apendicitas šiais laikais gydomas ir antibiotikais“, – aiškina chirurgas.

Kuo mažesnis ligonis, tuo sunkiau nustatyti tikslią negalavimo priežastį. Visgi A. Kilda tikina, kad su vaikais dirbti lengviau. Jie atviri ir nuoširdūs. „Jei vaikas sveiksta, iškart matyti – jis guvus, linksmas. Be to, vaikai, skirtingai, nei kai kurie suaugę, nenori sirgti. Su suaugusiais daug sunkiau ir todėl, kad net kai pasveiksta, ne visada skuba namo, imasi įvairių gudrybių, apsimetinėja, kad tik ilgiau pabūtų ligoninėje“, – sako gydytojas. Nenorėdamas susidurti su tokiais atvejais, Artūras Kilda sąmoningai pasirinko vaikų chirurgiją.

Nuo ko labiausiai priklauso mažųjų ligoniukų sveikimas? Priežastys įvairios: „Daug kas priklauso nuo ligos sunkumo. Jei negalavimas nėra rimtas, pasveikimas dažniausiai greitesnis. Be to, greičiau pasveikti padeda ir stipri imuninė sistema. Taip pat – tinkamas gydymas.“ Visgi chirurgas sako, kad net sergant nesunkia liga, jei vaikas labai nusilpęs, negalavimas gali baigtis ir mirtimi. O sunkesnes ligas, jei imunitetas stiprus pavyksta įveikti pakankamai lengvai.

Dirba neskaičiuodamas darbo valandų


Vaikų chirurgas sako, kad sunkiausia operuoti vaikus iki metų, kurie dažniausiai į skyrių patenka su įgimtomis ligomis. „Nelengva būna ištaisyti tam tikras gamtos klaidas, pavyzdžiui, kai nėra dalies stemplės arba neišsivysčiusi dalis žarnos. Reikia rasti būdą, kaip tai ištaisyti. Bet vaikai gyventi nori, todėl jie gerai prisitaiko net prie kardinalių pokyčių“, – sako medicinos mokslų daktaras.

Kaip pats gydytojas vaduojasi nuo įtampos, kurios dirbant tokį atsakingą darbą nestinga? „Įpranti, – tikina chirurgas. – Kai dirbi, susikoncentruoji tik į procesą. O po darbo valandų visiškai atsiriboti nuo pacientų taip pat nepavyksta, nes rūpi, kaip jie jaučiasi, ar sveiksta. Į ligoninę, jei reikia, važiuoju ir savaitgaliais.“

Mažųjų pacientų tėvai Artūrą Kildą vadina „chirurgu iš didžiosios raidės“. Pats gydytojas nelinkęs sureikšminti savo nuopelnų, tačiau į darbą žiūri labai atsakingai: „Net vaikščiodamas miške galvoju apie savo pacientus. O kai ilgai sunkia liga sirgęs mažylis išsikapsto, apima tikrai nepakartojamas jausmas.“

Šis gydytojas dalyvauja išskirtiniame DELFI projekte „Tautos gydytojas". Kviečiame balsuoti už savo mylimiausią mediką: