Kiekvienas pacientas kaip nauja knyga
Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninėje dirbanti 52 metų gastroenterologė R. Vencienė buvo nominuota išskirtiniame DELFI projekte „Tautos gydytojas“. Medikė dirba ne tik gastroenterologe, bet ir atlieka echoskopijas.
Anot R. Vencienės, kiekvienas pacientas yra unikalus savo nusiskundimais, skirtingu gyvenimo būdu, gyvenimiška istorija. „Bendraudama su kiekvienu pacientu, stengiuosi suprasti esminę priežastį, dėl kurios žmogus kreipėsi į mane pagalbos. Kartais tenka atvesti pacientą ant kelio, užduodant papildomus klausimus, norint išsiaiškinti, kas galimai trukdo džiaugtis gera sveikata. Mano, kaip gydytojos, pareiga laiku diagnozuoti ligas ir kaip galima greičiau suteikti kvalifikuotą pagalbą, kad pacientas galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą.
Dažnai pacientą pas mane atsiunčia kitos specialybės kolegos, nes įtaria galimą virškinimo trakto patologiją. Pavyzdžiui, skausmas krūtinėje ne visada reiškia širdies negalavimus ar skausmas nugaroje parodo stuburo patologiją. Pasitaiko, jog minimalūs nusiskundimai slepia rimtą ligą, o visa puokštė įvairiausių nusiskundimų rodo tik funkcinius sutrikimus. Dažnai gydytojo vidinė nuojauta pakužda, kada būtina atlikti išsamius tyrimus, o kada užtenka tik pokalbio ir išsamios apžiūros. Tiesiog kiekvienas atvejis yra unikalus, į kiekvieną pacientą žiūriu kaip į naują knygą, kurią susidomėjusi skaitau ir analizuoju“, – sako gastroenterologė.
Dažniausiai į R. Vencienę kreipiasi pacientai, kurie turi skrandžio, stemplės problemų bei funkcinių virškinimo trakto sutrikimų. „Kasdieniniame darbe pasitaiko ir rimtų kasos, kepenų, žarnyno ligų, tačiau jos yra retesnės“, – teigia R. Vencienė.
Simptomai įvairūs, o priežastis – skrandyje
Gastroenterologė pabrėžia, kad itin opi problema tiek jauniems, tiek vyresnio amžiaus žmonėms yra gastroezofaginio refliukso liga. „Vyresnio amžiaus žmonės dažniausiai turi mažiau nusiskundimų refliuksu nei jauni, tačiau vyresniems atlikdami endoskopijos tyrimą dažniau randame rimtesnių stemplės gleivinės pakitimų. Galbūt vyresnio amžiaus žmonės pripranta prie simptomų ir į juos nekreipia dėmesio. Jaunas žmogus, pajutęs ligos simptomus, nori kuo greičiau išspręsti problemą, kad galėtų gyventi kokybišką gyvenimą be ligos simptomų“, – pasakoja R. Vencienė.
Kalbėdama apie refliukso priežastis, medikė akcentuoja, kad nėra vienos priežasties, kurią pašalinus išsispręstų problema. „Nesveika mityba, nutukimas, nedidelis fizinis aktyvumas, nesugebėjimas sveikai reaguoti į kasdieninį stresą – visa tai daro įtaką refliukso išsivystymui“, – teigia R. Vencienė.
Pagrindiniu refliukso simptomu gastroenterologė įvardija rėmenį – deginantį, graužiantį skausmą už krūtinkaulio. „Gastroezofaginio refliukso liga diagnozuojama tada, kai rėmuo vargina ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę ir sutrikdo žmogaus kasdieninę veiklą. Tačiau refliuksas gali pasireikšti ir netipiniais simptomais, tokiais kaip balso užkimimas, gerklės skausmas, nenuryto kąsnio jausmas, nuolatinis sausas kosulys. Kartais skausmas krūtinėje imituoja širdies priepuolį, tad tenka į pagalbą kviestis ir kardiologą, ir ausų, nosies, gerklės ligų specialistą, kad išdiferencijuotume šias labai skirtingas patologijas ir paskirtume pacientui tinkamą efektyvų gydymą“, – sako R. Vencienė.
Ar dažnai žmonės sumaišo peršalimą su refliuksu? „Tai pasitaiko gana dažnai, kadangi simptomai labai panašūs, tik peršalimo atveju pasveikstama daug greičiau. Užsitęsus ligai rekomenduoju kreiptis į šeimos gydytoją, kuris esant reikalui nukreips specialistų konsultacijai, ir paskirs tinkamą gydymą“, – teigia gastroenterologė.
Panikuoti ir ignoruoti – negalima
Anot gydytojos, ignoruojamo refliukso pasekmės gali būti skaudžios. „Sergant refliukso liga, blogėja gyvenimo kokybė, ligos simptomai trukdo susikaupti įprastinėje veikloje, sumažėja darbingumas. Tinkamai negydant, gali išsivystyti opos, striktūros stemplėje, retais atvejais galimas ir stemplės vėžys“, – perspėja R. Vencienė.
Specialistė teigia, kad šios rimtos patologijos pranašu gali būti svorio mažėjimas, rijimo sutrikimas, skausmas už krūtinkaulio, silpnumas, mažakraujystės simptomai. „Kartais simptomai būna minimalūs, ir tik atlikę endoskopijos tyrimą randame rimtą ligos priežastį. Mano patarimas būtų toks: jeigu jaučiatės blogai, visada kreipkitės į savo šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs simptomus, atlikęs tyrimus nuspręs, ar reikalinga specialisto konsultacija bei išsamesnis ištyrimas.
Pasitaiko, jog pacientai pagal internete rastus simptomų aprašymus klaidingai diagnozuojasi ligas ir išprovokuoja sau nerimą keliančias mintis, kurios dar labiau pablogina savijautą funkcinių ligų atvejais. Ligų diagnostiką palikite specialistams, kurie išgirs Jūsų nuogąstavimus, įvertins nusiskundimus, su Jumis aptars reikalingų atlikti tyrimą planą ir profesionaliai interpretuos tyrimų rezultatus, paskirdami efektingiausią individualizuotą gydymą“, – pataria specialistė.
Būtent virškinimo trakto tyrimai dažnai gąsdina pacientus, nes nėra malonūs. „Endoskopijos tyrimas yra moderniausias ir informatyviausias būdas, kurio pagalba gydytojas apžiūri stemplę, skrandį, dvylikapirštę žarną bei storąją žarną. Šio tyrimo metu yra galimybė paimti biopsiją bei atlikti gydomąsias procedūras, pavyzdžiui pašalinant esamus polipus, stabdant kraujavimą. Šių tyrimų tikrai nereikėtų baimintis, kadangi kolonoskopija atliekama su trumpa intravenine anestezija, o prieš skrandžio tyrimą atliekama vietinė ryklės nejautra. Prieš tyrimus reikalingas specialus pasiruošimas, apie jį pacientą informuoja tyrimui siunčiantis gydytojas. Nors tyrimai ir nėra labai malonūs, tačiau jie labai svarbūs virškinimo trakto ligų diagnozavimui“, – sako gastroenterologė ir patikina, kad vis mažiau pacientų bijo šių tyrimų.
Pasirinko ramesnį gyvenimo būdą
Kalbėdama apie virškinimo trakto ligas, gydytoja akcentuoja, kad visiems pacientams rekomenduoja pilnavertę, optimalią ir sveiką mitybą. Kai kurie produktai nerekomenduojami esant sutrikusiam virškinimui. „Gazuoti gėrimai, aštrūs, kepti, rūkyti maisto produktai, tarkuotų bulvių patiekalai dar labiau pablogina sergančiojo savijautą, tad jų reikėtų vengti. Daugelis pacientų netoleruoja pieno produktų, tad žinodami savo organizmo ypatumus, patys jų atsisako. Jei valgoma neskubant, gerai sukramtant, mėgaujantis, toks maistas geriau ir toleruojamas“, – sako R. Vencienė.
Tačiau ne tik sveikoje mityboje slypi sveiko virškinimo trakto paslaptis. Anot gydytojos, mankšta, atpalaiduojantys kvėpavimo pratimai, meditacija, pasivaikščiojimas gamtoje padeda ne tik žvaliau jaustis, bet ir pagerina virškinimo trakto veiklą. „Daugelio funkcinių virškinimo trakto ligų priežastimi yra kasdieninė nervinė įtampa, nepasitenkinimas aplinka ir savimi. Fizinis aktyvumas sumažina streso hormonų išsiskyrimą, pagerina virškinimą, tuo sąlygodamas geresnę savijautą. Kiekvienam linkiu rasti laiko sau, sustoti, pasimėgauti akimirka, atsipalaiduoti, pasidžiaugti šalia esančių žmonių buvimu. Tai svarbu ne tik ligų profilaktikai, bet ir jau esamų sutrikimų gydymui. Gyvenimo pilnatvės pojūtis, pasiekta vidinė ramybė sukuria sveikatą“, – akcentuoja R. Vencienė.
Gydytoja neslepia, kad dėl ramybės ir mažesnio streso darbinėje aplinkoje ji pasirinko dirbti Alytuje. „Buvo galimybė likti Kaune, bet kažkaip mane traukė mažesnė, ramesnė ligoninė. Grįžau į Alytų, nes tai yra mano gimtasis miestas“, – pasakoja gydytoja.
Anot jos, norą grįžti po studijų į Alytų nulėmė ir šiltas gydytojų bendravimas. „Kauno klinikos...ten gal yra šiek tiek kitokie santykiai. Norėjosi nuoširdesnio bendravimo. Alytaus ligoninėje tuomet į kolektyvą mane priėmė geranoriški, negailintys patarimų sudėtingesnėse darbinėse situacijose kolegos“, – teigia R. Vencienė.
Gydytoja akcentuoja, kad labai svarbu, jog ligoninėje, kaip ir visur kitur, vyrautų gera ir pozityvi darbinė atmosfera. „Mediko darbas yra labai atsakingas, keliantis psichologinę įtampą, reikalaujantis nedelsiant priimti svarbius sprendimus, todėl yra džiugu, kai darbinė aplinka yra palanki, draugiška ir nekelianti papildomo streso“, – sako R. Vencienė.
