Eilės galėtų būti mažesnės

Eilių ilgis, pasak gydytojos, priėmimo skyriuose priklauso nuo savaitės dienos ir meto: savaitgaliais ir vakarais eilės būna ilgesnės, o naktį atvyksta sunkesnių būklių pacientai. „Atvykus pacientui, mes visada įvertiname, kokios jis yra būklės – ar jis galėtų palaukti, ar negalėtų. Tie žmonės, kurie labiausiai rėkia, kad gali numirti, dažniausiai būna sveikiausi. Jie yra nekantrūs, turi kažkokių reikalų, skuba, nori, kad kuo greičiau jiems būtų suteikta pagalba“, – apie savo darbo kasdienybę pasakoja 27-erių metų Vilniaus miesto klinikinės ligoninės antro Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus skubios pagalbos gydytoja A. Šarachmatullojeva. Ji nominuota išskirtiniame DELFI projekte „Tautos gydytojas“.

Gydytoja Anachita Šarachmatullojeva.
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Anot jos, apskritai eilės priėmimo skyriuose susidaro, nes nemaža dalis žmonių atvyksta ne dėl būtinos pagalbos. „Jie serga savaitėmis, kartais net mėnesiais. Į ligoninę atvyksta jiems patogiu laiku, kai jų poliklinika nedirba. Tokie žmonės nenori laukti eilėje nei poliklinikoje, nei ligoninėje. Jei tokių žmonių būtų mažiau, tai ir eilės būtų mažesnės. Sunkios būklės pacientai galėtų greičiau patekti pas gydytoją“, – teigia specialistė.

Priėmimo skyriaus gydytojai, sako ji, prašo pacientų, kad šie nepiktnaudžiautų skubia pagalba. „Tai tikrai nėra planinių ligų skyrius. Savaitgaliais, vakarais reikėtų kreiptis dėl rimtų ligų. Ypač nereikia laukti savaitgalio: pirmadienį sukarščiuoja, o sekmadienio naktį nusprendžia, kad jau priėjo liepto galą ir kreipiasi į medikus. Aišku, visada tokių pacientų bus, bet norisi, kad tokių atvejų būtų mažiau. Susirgus, pirmiausia, reikia kreiptis į šeimos gydytoją“, – sako. A. Šarachmatullojeva.

Taigi kada reikia kreiptis į priėmimo-skubios pagalbos skyrius dėl peršalimo simptomų? Gydytoja tikina, kad pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į kūno temperatūrą. „Kalbame apie aukštą karščiavimą. Tai ne 37,1 ir ne 37,5 laipsnių kūno temperatūra. Jei jūsų temperatūra siekia 38,5 ir vaistai nepadeda temperatūros „numušti“, jei yra stiprus prakaitavimas, kosulys, kuris pereina į dusulį - tai indikacija, kad reikia kreiptis į medicinos įstaigą“, – teigia specialistė ir pabrėžia, kad dažniausiai tokie simptomai staigiai nepasireiškia, o yra uždelsto peršalimo komplikacijos.

Foto: Saulius Žiūra

Priėmimo skyriuje daktaru Hausu būti negali

Darbas priėmimo skyriuje, tikina jauna specialistė, vargiai primena, tai, ką matome per televizorių. „Serialuose rodo daugiau panikos. Priėmimo skyriaus gydytojai apmokyti ir žino kaip elgtis stresinėse situacijose, jie reaguoja žymiai ramiau. Todėl kai kurie pacientai ar jų giminės galvoja, kad mes nerimtai vertiname situacijas. Ne, mes jas vertiname labai rimtai, tačiau tokiame darbe reikia kuo mažiau panikos, kad pacientas nusiramintų, jaustųsi saugiai, kad giminės būtų ramesnis, nebūtų streso aplinkiniams“, – atskleidžia A. Šarachmatullojeva.

Realybės, anot jos, neatitinka ir tai, kaip kai kurie mūsų pamilti TV gydytojai bendrauja su pacientais. „Jei bendrautume su pacientais kaip daktaras Hausas, tai dauguma mūsų būtų nuteisti“, – juokiasi A. Šarachmatullojeva. Pajuokavimai, tikina ji, turi būti vietoje ir laiku, ir tikrai tai negali būti juodas humoras. Malonus bendravimas, lengvi pajuokavimai, pastebi ji, kartais padeda nuraminti net agresyviai nusiteikusius pacientus.

Priėmimo skyriuje gydytoja dirba jau beveik trejus metus, tačiau puikiai pamena savo pirmą darbo dieną. „Buvo labai baisu. Tuo metu dirbau Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Man pasisekė, kad visą gyvenimą mane supa geri kolegos, kurie palaiko, nuramina, duoda tinkamus patarimus. Atsimenu, kad pirmas pacientas buvo po autoįvykio“, – sako A. Šarachmatullojeva.

Tachikardija būna ir gydytojams

Gydytoja taip pat dirba VUL Santaros klinikose vyresniąja gydytoja rezidente Hepatologijos ir gastroenterologijos skyriuje, tačiau nusprendė dirbti ir Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Priėmimo skyriuje, nes norėjo išbandyti save. „Tai yra išbandymas, psichologiškai sunkus darbas, suteikiantis naujų žinių, patirčių, kurių ne visada gausi rezidentūros metais. Per parą gali tekti apžiūrėti net iki 100 pacientų. Jie visi skirtingai reaguoja į savo būklę. Esu psichologiškai stipri, ramaus būdo ir mane sunku išvesti iš kantrybės“, – atvirauja specialistė.

Anot gydytojos, dažniausiai į Priėmimo skyrių, kuriame specialistė dirba, atkeliauja kiek lengvesnės būklės pacientai, lyginant su didžiausiomis miesto ligoninėmis. „Esu terapinio pobūdžio gydytoja. Mano priėmimo skyrius yra terapinėje ligoninėje, tad čia atvyksta pacientai su padidėjusiu kraujospūdžiu, peršalimais, karščiavimais, pneumonijomis, ritmo sutrikimais. Šie susirgimai labiau būdingi vyresnio amžiaus pacientams, kurie dažniausiai būna ramesni. Bet pasitaiko, kad atvažiuoja ir girtų, kartais lydimų policijos pacientų. Vasarą būna nemažai emigrantų, kurie grįžta namo, išgeria ir skyriuje elgiasi gana agresyviai“, – sako A. Šarachmatullojeva.

Labiausiai stresą keliančios situacijos, teigia ji, būna, kai iš pirmo žvilgsnio stabilių pacientų būklė staiga tampa kritine. „Juos kartais tenka gaivinti. Jeigu tai įvyksta ūmiai ir staigiai, tau prieš akis, tai kelia stresą. Kiekvienas su stresu kovoja skirtingai. Atlieki reikiamus veiksmus ir tik vėliau supranti, jog patyrei didžiulę įtampą. Tachikardija kartais būna ir patiems gydytojams“, – neslepia gydytoja.

Liaudies medicina padės ne visiems

Gydytoja pacientams pataria neužsiimti savigyda ir labiau klausyti specialistų nuomonės, o ne kaimynų. „Būna, kad žmonės kažkur prisiskaito, kad, pavyzdžiui, žibalas gali išgydyti ligas, ir paskui atvyksta su komplikacijomis. Tenka juos gelbėti ir paaiškinti, kad jei tavo kaimynui buvo gerai, ir žibalas išgydė vos ne vėžį, tai nereiškia, kad tau padės“, – perspėja ji.

Anot A. Šarachmatullojevos, žmonės ne visada linkę pasitikėti gydytojų nuomone, todėl ji stengiasi būti ne mokytoja, o patarėja. „Jei žmonės jaučia empatiją, jie labiau pasitiki tavimi ir tada gydymas būna efektyvesnis. Juokaujama, kad Lietuvoje žmonės miršta nuo gydytojų, o visame pasaulyje nuo ligų. Yra žmonių, kurie bijo gydytojų, mano, kad jie yra priešai, kyšininkai. Bet taip tikrai nėra. Gydytojai visada nori padėti pacientams, tiek, kiek leidžia jų galimybės. Manau, kad tas požiūris pasikeis su laiku“, – viliasi A. Šarachmatullojeva.