Grėsmę kelia vaistai

„Pastebėjau, kad ankstukų daugėja. Manau, kad tai priklauso ir nuo aplinkos, ir nuo mamos. Jos turi daugiau infekcijų, pavyzdžiui, streptokoko. Žinome, kad įtakos turi ne tik alkoholio, tabako vartojimas, bet ir vaistų. Ibuprofenas irgi pakenkia nėščiosioms: jos gali anksčiau pagimdyti, arba netgi nesusilaukti vaikų, jei moterys iki nėštumo labai daug naudojo ibuprofeno“, – pasakoja vaikų ligų gydytoja.

Iš tiesų, šios veikliosios medžiagos turinčių vaistų informaciniame lapelyje matome, kad vaisto nerekomenduojama vartoti paskutinių trijų nėštumo mėnesių metu. Yra duomenų, kad šią veikliąją medžiagą turinčių vaistų vartojimas gali mažinti moters vaisingumą dėl poveikio ovuliacijai. Teigiama, kad nutraukus medikamento vartojimą, vaisingumas atsistato.

Foto: Vida Press

K. Kubilienė pasakoja, kad įtakos ankstukų gimimui turi ir aplinkos sąlygos. „Nervinga aplinka, skubėjimas, lėkimas. Vilkaviškyje nėra daug darbų, tad moterys važiuoja dirbti į kitus miestus. Didžiausia rizika – paskutiniais trejais nėštumo mėnesiais. Nesvarbu, kokios aktyvios mamos, savo gyvenimo tempą reikėtų sulėtinti ir pasimėgauti ramybe. Pastebėjau, kad kuo ramesni tėvai, besilaukiančios mamos, tuo vaikai būna ramesni, jų adaptacija smagesnė. Jie priešiškai nežiūri į aplinką, svetimą žmogų. Vidinė ramybė yra labai svarbu. Mamos neturėtų eiti jokių daržų ravėti, užuolaidų kabinti ir panašiai“, – perspėja gydytoja. Ji nominuota išskirtiniame DELFI projekte „Tautos gydytojas“.

Jei įtariama, kad gimdymas prasidės anksčiau, tikina gydytoja, gimdyvė Iš Vilkaviškio yra perkelliama į Kauno klinikas. „Kaip sakoma, pats geriausias pervežimo inkubatorius – pati mama. Vėliau jau tenka su vaikais ir mamomis susitikti poliklinikoje“, – sako K. Kubilienė.

Mitai, nepagrįsti mokslu

Vilkaviškio ligoninė nėra didelė ir, anot gydytojos, neturi ankstukams reikalingų diagnostinių sąlygų. „Jiems prireikia intensyvesnės priežiūros. Būna kvėpavimo sutrikimų, gali būti ir medžiagų apykaitos, širdies problemų“, – vardija ji. Gydytoja dirba ne tik Vilkavikšio ligoninėje, tačiau yra atsakinga ir už naujagimių priežiūrą, kuruoja ankstyvos reabilitacijos tarnybos darbą kaip socialinė pediatrė ir taip pat dirba poliklinikoje.

Būtent dirbdama poliklinikoje, K. Kubilienei tenka bendrauti su jaunais tėvais. „Ateina į pasaulį didelis stebuklas. Bet viską reikia daryti protingai. Norisi, kad žmonės nemanytų, kad skiepai yra blogai. Tai nėra pagrįsta moksliniais įrodymais“, – sako pašnekovė.

Taip pat K. Kubilienė pastebi, kad geri mamų norai kartais gali pakenkti naujagimiui. „Mamos mėgsta naudoti visokias dušo želes, šampūnus, kondicionierius vaikams. Net kremus po dušo. Reikia natūraliai: kai atsiras kažkokios problemos, tada ir jas spręsime. Reikėtų kuo mažiau patiems vaiką „kišti“ į tą alergenų pasaulį“, – pataria ji.

Foto: Vida Press

Net žolelių preparatai, perspėja gydytoja, gali pakenkti vaikui. „Yra Europos Sąjungos vaistinių preparatų internetinis puslapis, kur aprašyta kiekviena žolė, jos poveikis nėščiosioms, maitinančioms moterims ir apskritai žmogui. Panagrinėjus, pamatai, kad tos žolės nėra nekaltas dalykas. Tėvai mėgsta duoti pankolio arbatėles nuo vidurių pūtimo. Taip nereikia. Net žolininkai sako, kad vaikams daugiau kaip septynias dienas žolinių preparatų naudoti nepatariama. Tačiau tėvai noriai vaikus jomis girdo. Galbūt senoliai taip pataria“, – svarsto gydytoja.

Anot jos, vaikui užtenka duoti nesaldinto vandens. „Bet jeigu vaikas jo nenori, spjauna, tai ir nereikia. Manoma, kad be mamos pieno naujagimiui gal reikia duoti vandens. Kai karšta, galima bandyti siūlyti. Bet jei, pavyzdžiui trijų mėnesių vaikas, nenori, tai girdyti ir nereikia. Neperlenkite lazos. Kiekviena lazda turi du galus. Yra toks posakis: vieną gydo, kitam pakenkia“, – tikina K. Kubilienė.

Foto: Vida Press

Gydytoja taip pat turi dar vieną patarimą: ištikus sveikatos problemai atsakymų neieškoti internete. „Reikia kreiptis į medikus. Ir kuo mažiau gaišti savo laiko internete, ieškant atsakymų: skiepyti ar neskiepyti, valgyti ar nevalgyti, tikėti, kad vaikui tokia liga, o ne ta, kur sako gydytojai ir panašiai. Reikia atsipalaiduoti ir pagaliau patikėti profesionalais. Tuomet ir vaikai bus ramesni, ir elgesio problemų turės mažiau. Svarbu nesukti sau galvos dėl to, ko nesuprantate“, – pataria K. Kubilienė. Anot jos, svarbiausia yra stebėti kūdikio būklę.

Žmonių mažėja, pacientų daugėja

Gydytoja pasakoja, kad Vilkaviškio ligoninėje dirba nuo 1994 metų. „1995 metais tapau Vaikų skyriaus vedėja. Iš pradžių buvo labai nejauku, buvau jauniausia vedėja, kolektyvo darbuotojos buvo vyresnės“, – su juoku tuos laikus atsimena K. Kubilienė.

„Amžiną atilsį profesorius Raubelė yra pasakęs, kad visi važiuokite dirbti į periferiją, nes Vilnius irgi nėra guminis. Čia tai būsit niekas, o miestelyje pastebės. Ir aišku, nevažiuoji ir nedirbi, kad tave pastebėtų ir medalį užkabintų. Dirbi, nes smagu ir gera“, – teigia gydytoja.

Rajono gyventojams ligoninė, sako pašnekovė, yra būtina. „Socialinės sąlygos yra blogos. Alkoholio vartojimas nemažėja. Tendencija labai įdomi – pastebėjau, kad žmonių Lietuvoje mažėja, bet apsilankymų pas gydytojus daugėja. Čia, matyt, Lietuvos fenomenas. Mūsų ligoninė periferijoje yra labai reikalinga, nes žmonės tikrai neišgalės ir nenorės išvažiuoti į didesnius sveikatos centrus“, – liūdnai pastebi.

Vilkaviškio ligoninė

Ir nors specialistų vis atvyksta dirbti į rajonus, jų vis tiek trūksta. Pati K. Kubilienė dirba per kelis darbus, tačiau tikina, kad nepavargsta. „Atostogauju kas 3 mėnesius, kaip pataria psichologai“, – nusijuokia ji.

Žmonės, anot K. Kubilienės, neturėtų nerimauti, kad gydytoja yra pervargus. „Džiaugiuosi darbu poliklinikoje. Skyriuje būna įtampos, lakstai. Poliklinikoje kitoks darbas, smegenys pavargsta tą patį darbą dirbti, tai pakeitus darbo vietą, joms lyg poilsis. O socialinė pediatrija ankstyvosios reabilitacijos tarnyboje tai irgi labai smagu, lyg žaidi su vaiku, bet gali stebėti raidą, kada ji sutrinka, kaip toliau vystosi. Dabar ir naujagimius priimu. Todėl galiu sekti, kaip tiems vaikams sekasi“, – teigia gydytoja ir tikina, kad dirbti dėl to pasidarė dar įdomiau.

Ši gydytoja dalyvauja išskirtiniame DELFI projekte „Tautos gydytojas". Kviečiame nominuoti savo mylimiausią mediką ir balsuoti specialioje platformoje: