Vizitai pas šeimos gydytoją, pasakoja G. Jazdauskaitė, nėra pramoga. Esą pacientai dažnai neatvyksta į numatytas konsultacijas, nors jiems reikia atlikti tam tikrus tyrimus ar pratęsti vaistų receptus. Taip pat gydytoja sako, kad tenka ieškoti pacientų, prašyti, jog jie atvyktų į konsultaciją.

„Jie neatvyksta, nes yra didelės eilės, neišeina suderinti jų darbo grafiko su gydytojo grafiku. Todėl su savo pacientais susiskambinu, jei numatyta kokia nors konsultacija, o tyrimai nerodo jokių pakitimų, tada ir susitariam, kad neitų. Tas paprasčiausias pokalbis telefonu palengvina apsilankymo naštą tiek pacientui, tiek gydytojui“, – pasakoja LSMU Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos šeimos gydytoja. Ji viena iš Lietuvos gydytojų, nominuotų išskirtiniame DELFI projekte „Tautos gydytojas“.

Sumažintų emocijas eilėje pas gydytoją

Gydytoja pasakoja, kad telemedicina, kai gydytojas su pacientu bendrauja nuotoliniu būdu, yra svarbus būdas ligos sekimui ir gydymui. Būtent ši medicinos sritis padėtų sumažinti begalines eiles pas šeimos gydytoją. „Bendradarbiavimas, bendravimas telefonu palengvina gydytojo darbą ir pacientui prieinamumą pas šeimos gydytoją. Juk dėl to dabar ir dažniausiai kyla aistros: neįmanoma patekti pas šeimos gydytoją. Naudojant telemediciną būtų daug paprasčiau. Tai praverstų pacientams, kurie serga lėtinėmis ligomis, o po tyrimų užtektų pacientui tiesiog paskambinti gydytojui ir sužinoti rezultatus. Jei rezultatai blogi, gydytojas ieško savo paciento ir sako, kad mums reikia susitikti“, – pasakoja G. Jazdauskaitė. Esą tokiu būdu pacientai taip pat išvengtų nemalonios situacijos, kai išėję iš kabineto atsimena, kad kažko nepasakė gydytojui.

Tik Lietuvoje, pasakoja šeimos gydytoja, tai taikoma minimaliai. Pašnekovė įsitikinusi, kad platesniam telemedicinos taikymui Lietuvoje nereikia didelio finansavimo, užtektų tik tiek, kad kas nors imtųsi tai įgyvendinti.

Ūmioms ligoms, peršalimams bei traumoms telemedicina apsilankymo pas gydytoją esą nepakeis. Be to gydytoja nebūtų linkusi taip išrašyti ir nedarbingumo pažymos. „Geriau, kai žmogus apsilanko. Kiekvienas atvejis yra unikalus, todėl visiems negalima taikyti vienos taisyklės ir, pavyzdžiui, išrašyti nedarbingumo lapelį, neapžiūrėjus paciento“, – įsitikinusi G. Jazdauskaitė.

Dirbti per kelis darbus – normalu

G. Jazdauskaitė šeimos gydytoja dirba dar tik dvejus metus, tačiau jos pacientai esą nebijo patekti į jaunos medikės rankas. „Kauno klinikų pacientai yra pratę prie naujų gydytojų, rezidentų. Pastebėjau, kad dažniausiai pacientai nori patekti pas būtent jauną specialistą“, – šypteli gydytoja.

Kauno klinikos

Ir nors karjerą G. Jazdauskaitė pradėjo palyginus neseniai, esą ji dirba per kelis darbus. „Nepažįstu nė vieno kolegos, kuris dirbtų mažiau nei pusantro etato. Tokie yra mūsų krūviai“, – atsidūsta ji. Būtent todėl esą jos pacientai nenustemba, jei sulaukia skambučio iš gydytojos vėlai vakare.

„Kol kas nepavargstu. Malonu, kai gali padėti žmogui, matai savo darbo vaisius“, – šypsosi pašnekovė.

Tačiau ne visada G. Jazdauskaitė gali pasidžiaugti gerėjančia pacientų sveikata. „Skaudu, kai matai problemą, randi jos sprendimo būdą, bet labai dažnai atsitrenkti į sieną. Ir negali niekuo padėti. Teisingai siunti pas specialistus ir matai, kad ten pagalbos nesulauki“, – atvirauja jauna gydytoja.

Esą dėl tokios problemos kaltas yra laiko trūkumas. „Gydytojams trūksta ne noro, ne komunikacijos, o laiko. Reikėtų didinti gydytojų specialistų skaičių bei mažinti jiems skiriamų pacientų. Jei turėtume mažiau pacientų, bet daugiau laiko vienam pacientui, tikrai viskas būtų daug paprasčiau ir kokybiškiau“, – sako ji. Esą todėl ir būtina sveikatos sistemos reforma.

Atlieka kur kas daugiau darbų nei manote

Vis dėlto ruošiamai reformai G. Jazdauskaitė turi kritikos. Reforma, teigia gydytoja, yra neaiški ir ją reikėtų tiksliau pateikti. Tada esą viskas būtų įstatymiškai aišku. „Būna, kad skambiname į ligonių kasas ir ten dirbantys žmonės negali atsakyti į kai kuriuos mums iškilusius klausimus“, – sako gydytoja.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga yra DELFI sakęs, kad šeimos gydytojai turėtų spręsti apie 80 proc. pacientų sveikatos problemų. Pasiteiravus, ką apie tokį siūlymą mano G. Jazdauskaitė, pašnekovė nutyla. „Čia mano asmeninė nuomonė, bet manau, kad jie pirmiausia turėtų pasidomėti, kiek tų procentų mes iš tikro atliekame. Mes dabar gal daugiau nei 80 proc. sveikatos problemų išsprendžiame. Mes esame pirmoji grandis, į kurią kreipiasi žmogus, turime nuspręsti, ar reikia tolimesnių konsultacijų, tyrimų, mes tikrai daug padarome“, – tvirtai sako ji ir pabrėžia, kad nemano, jog pareigų didinimas gydytojams bus jaučiamas, nes jie neoficialiai atlieka daugiau.

SAM atstovai perdavė, kad analizuojant 2017 metų statistiką, matoma, jog iš visų apsilankymų pas gydytojus 68,1 proc. buvo apsilankymai pas pirminio lygio medikus. Tačiau tai nėra sveikatos problemų išsprendimo statistika. Kiek šiuo metu sveikatos problemų išsprendžia gydytojas – SAM duomenų neturi, norint juos sužinoti, pasak ministerijos, reikėtų atlikti didžiulį tyrimą. Vis dėlto šeimos gydytojų krūvio siekiamybė – nustatyta.

„Tam, kad šis skaičius didėtų reikia įgyvendinti daugelį veiksmų, tokių kaip administracinės naštos medikams mažinimas, šeimos gydytojo kompetencijų didinimas, kas šiuo metu ir yra daroma“, – sakė SAM Ryšių su visuomene projektų vadovė Alina Žilinaitė.

Ši gydytoja dalyvauja išskirtiniame DELFI projekte „Tautos gydytojas". Kviečiame nominuoti savo mylimiausią mediką ir balsuoti specialioje platformoje:

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (144)