Esą žmonės dažnai gydytojos klausia, kaip ji viską suspėja, juk paroje tik 24 valandos. Tačiau dr. I. Plėštytė-Būtienė atsako, kad 24 valandos yra be galo daug. Ji yra ne tik biomedicinos mokslų daktarė, vaikų ligų gydytoja, vaikų pulmonologė-alergologė, privačios vaikų klinikos KlaipėdojeMama, aš sergu“ direktorė, bet ir docentė, dėstytoja, kelių organizacijų prezidentė, šeimos tarybos primininkė bei mama. Per visus šiuos darbus, jai lieka 4-5 valandos miegui per parą.

„Be galo daug dirbu. Gerai, nedirbu, – tuoj pat pasitaiso gydytoja – Tai yra veikla, kuri mane veža. Aš dirbu tam, kad vaikai būtų sveiki“, – sako pašnekovė.

Gydo vaikus, bet moko tėvus

Ir nors dr. I . Plėštytė-Būtienė yra vaikų gydytoja, ji pati pastebi, kad daugiausiai laiko tenka skirti tėveliams. „Juos reikia nuraminti, paaiškinti, kada nerimauti, o kada tiesiog laukti. Labai dažnai, jei vaikas suserga labai sunkia liga, tai įvyksta kažkas. Pavyzdžiui, mirė šuniukas, mirė senelis, tėvelių skyrybos, ginčai, tėvelis užsienyje, mamytė namie. Yra begalė įvairių priežasčių“, – tikina vaikų gydytoja.

Jei vaikui tiesiog elementari liga, pasakoja gydytoja, tada tenka tėvams išaiškinti, kad jei vaikas nesirgs, tai jo imuninė sistema nesivystys. „Tai tiesiog kaip diktanto rašymas. Tikėtis nuo pat pirmos dienos, kad vaikas bus pirmūnas, nedarys klaidų – naivu. Kai nuraminu tėvus, tai ir vaikai nusiramina arba į ligą žiūri kitaip“, – atvirauja dr. I. Plėštytė-Būtienė.

Kai dr. I. Plėštytė-Būtienė kalba apie savo darbą, balse girdisi šypsena. „Vaikai nemeluoja. Vaikai visada šypsosi. Lengva pamatyti rezultatą. Jeigu vaikui gerai, kitą dieną jis jau šypsosis. Pamatau tiek daug gerų emocijų, šypsenų. Aišku, verkia vaikai, skauda, kai imam tyrimus. Bet už tą šypseną, viską atiduotum“, – sako pašnekovė. Anot jos, pats geriausias įvertinimas yra, kai vaikai atbėga nesirgdami į kliniką, nes nori aplankyti.

Foto: BFL / Vygintas Skaraitis

Kreiptis reikia ne į „Google“

Gydytoja pasakoja, kad ji nemėgsta piknaudžiauti vaistais ir juos skiria tik tada, kai jų reikia, o ne tam, kad tėveliai nusiramintų ir galėtų tuoj pat eiti į darbą. „Greitai atidarysiu ir antrą įmonę: darželį sergantiems vaikams. Tėveliai galės atvežti savo sergantį vaiką, mes jį pagydysime, prižiūrėsime. Taip tėveliai nepyks ant savo vaikų, kad jų planai griūva“, – pasakojo dr. I. Plėštytė-Būtienė ir pastebi, kad dažniausiai taip ir būna – tėvus ne liga gąsdina, o sugriuvę planai.

„Dažniausiai akcentuoju, kad susirgus vaikui, pirmiausia reikia pamatyti patį vaiką, o ne skubėti lįsti į internetą, lėkti pas daktarą. Nes mes nematome ir neklausiame vaiko, ar jam blogai, kokios pagalbos reikia. Mes prisigalvojame visokių nesąmonių ir lekiame pas daktarus. Vaikas tada nebūna prioritetu. Mano patarimas – vaiką laikyti svarbiausiu. Būtent vaiko klauskime, ko jam reikia, o ne „Google“.

Būna, kad pas mane ateina tėvai ir sako: mūsų vaikas 4 mėnesius kosėja. Mano klausimas: kam trukdo kosulys: vaikui ar jums? Sako, mums, mes neišsimiegam. Tai tada jau čia jūsų problema, atsakau. Jeigu vaikui netrukdo, palikite jį ramybėje. Ar vaikas miegojo kosėdamas? Taip, miegojo. Tai tuo atveju, kai vaikas naktį kosėja, atsikelkite su vyru, išsivirkite arbatos ir vienas su kitu nuoširdžiai pakalbėkite. Vaikas kaip miegojo, taip ir miegos. Jūs nesinervinkite ir vaikas nesinervins“, – moko dr. I. Plėštytė-Būtienė.

Gydytoja pasakojo, kad ji ne visada žinojo, kad jai tiek džiaugsmo teiks jos darbas.

„Buvau nusivylusi medicina. Galvojau mesti studijas, kai mokiausi suaugusiųjų mediciną. Tuo pat metu dar studijavau Dailės akademijoje kostiumų dizainą. Kai reikėjo rinktis specializaciją, įrašiau vaikų gydytoją. Pradėjus studijuoti tik vaikų ligas, supratau, kad čia mano įkvėpimas. Juokauju, kad esu bedarbė, nes dirbu darbą, kurį dievinu“, – juokiasi dr. I. Plėštytė-Būtienė.

Ši gydytoja dalyvauja išskirtiniame DELFI projekte „Tautos gydytojas". Kviečiame nominuoti savo mylimiausią mediką specialioje platformoje: