Vis daugiau pažeistų inkstų dėl kraujospūdžio
Pasak prof. E. Žiginskienės, inkstai atlieka net kelias funkcijas. Viena pagrindinių – šalinti nereikalingas, toksines organizmui medžiagas. Taip pat inkstai atsakingi už vandens ir elektrolitų apykaitą, šarmų ir rūgščių balansą.
Inkstai gamina arba aktyvina tam tikrus hormonus, o vėliau dalyvauja gaminant kraujo ląsteles, reguliuoja arterinį kraujo spaudimą, kalcio ir fosforo apykaitą. Jei ši apykaita sutrinka, tai itin pakenkia kaulams.
„Jei sutrinka nors viena iš inkstų funkcijų, gali atsirasti daug problemų. Progresuojant lėtiniam inkstų nepakankamumui vystosi daug komplikacijų“, – sakė profesorė.
Inkstų ligų gali būti įvairių, priklausomai nuo to, kuri organo vieta pažeista.
„Gali būti ūminiai ir lėtiniai infekcinės kilmės inkstų uždegimai, inkstų kamuolėlių ligos, cukrinio diabeto pažeisti inkstai. Vis daugiau paskutiniu metu diagnozuojama inkstų pažeidimų, kurie sukelti arterinės hipertenzijos, taip pat širdies ir kraujagyslių ligų. Yra ir genetiškai paveldimų ligų, iš kurių dažniausia – inkstų policistozė“, – kalbėjo pašnekovė.
Gali nepasireikšti jokiais simptomais
Lėtinės inkstų ligos labai ilgai yra nebylios – gali nepasireikšti jokiais simptomais. Simptomai dažniausiai atsiranda tada, kai lėtinis inkstų nepakankamumas yra pažengęs. Pirmieji ligos požymiai neretai būna, rodos, nepiktybiniai, todėl žmogus į juos nekreipia dėmesio.
Gydytoja vardija, kad tai gali būti dažnesnis šlapinimasis naktį, kūno tinimas, vėliau atsiranda silpnumas, nuovargis. Tačiau tokie pat požymiai gali pasireikšti ir esant kitų organų lėtinėms ligoms.
Inkstų ligai progresuojant dar labiau, gali atsirasti oro trūkumas, dusulys, pykinimas, vėmimas, suirzimas, mieguistumas, niežulys.
„Labai svarbu, kad inkstų liga būtų diagnozuota anksti. Todėl mes, nefrologai, stengiamės šviesti ir visuomenę, ir šeimos gydytojus, kad būtų laiku tiriamos rizikos grupės“, – sakė profesorė.
3 pagrindinės rizikos grupės, kurioms labiau gresia inkstų ligos
Pagrindinės rizikos grupės, kurioms labiau gresia susirgti inkstų ligomis, yra trys: sergantys cukriniu diabetu, turintys arterinę hipertenziją bei širdies ir kraujagyslių ligas. Taip pat, pasak gydytojos, rizikos grupei gali priklausyti ir tie, kurių šeimoje jau buvo lėtinių inkstų ligų.
„Žmonės, kurie turi šias ligas, privalo būti tiriami profilaktiškai. Taip pat norėčiau paminėti tokius rizikos veiksnius kaip vyresnis amžius, virš 60 metų, nutukimas, rūkymas, buvęs ūminis inkstų pažeidimas. Tokie žmonės turėtų būti tiriami profilaktiškai“, – pasakojo prof. E. Žiginskienė.
Tyrimai, pasak pašnekovės, yra labai paprasti, juos gali atlikti kiekvienas šeimos gydytojas. Žmonėms, kurie priklauso rizikos grupei, bet neturi nusiskundimų, turėtų būti kraujyje ištirtas kreatininas. Taip pat reikia atlikti paprastą ir specifinį šlapimo tyrimą. Reikėtų atlikti ir ultragasninį inkstų tyrimą.
„Jei pakitimų nerandama, bet žmogus priklauso rizikos grupei, tyrimai turi būti pakartojami po metų. O jei diagnozuojama lėtinė liga, yra rekomendacijos, kaip dažnai reikia tikrintis. Jei reikia, pacientas nusiunčiamas pas gydytoją nefrologą“, – sakė profesorė.
Specifinių inkstų patikros profilaktikos programų Lietuvoje nėra, tačiau dėl tyrimų reikia kreiptis į šeimos gydytoją.
