Nereikia atlikti tyrimų, jei tik ieškai problemų, bet nenori jų spręsti
Kaip laidoje pasakojo V. Morozovas, šioje knygoje nėra tik vienos temos, kaip, pavyzdžiui, nepasenti, išsigydyti cholesterolį ar sulieknėti.
„Knyga apie tai, kaip to nereikia daryti. Kaip nereikia mažinti cholesterolio, kaip nereikia mesti svorio ar panašiai – kaip nepridaryti klaidų. Mes kartais stengiamės padaryti visko ko daugiau, bet nelabai kreipiame dėmesį į tai, kaip iš tiesų padėti sau ar pacientui“, – sakė gydytojas.
Knygoje pasakojama ir apie medicinos vartojimo kultūrą.
„Taip pas mus jau yra, kad jei kovojame su alkoholiu, tai ribojame jo pardavimus, jei bandome sumažinti eiles, kažkodėl ribojame pacientų patekimą pas gydytojus. Bet nei vienur, nei kitur nemokome kultūros. Tai yra mano pabandymas išmokyti ir kolegas, ir pacientus medicininės vartojimo kultūros.
Nereikia daryti vien tik tyrimų, jei po tyrimo nieko nedarai, tik ieškai problemų, bet nenori jų spręsti“, – sakė pašnekovas.
Kaip vieną iš pavyzdžių gydytojas pateikia vitamino D tyrimą, kai po jo atlikimo žmogus pamato, kad turi šio vitamino trūkumą. Visus savo simptomus, tokius kaip nuovargį, pykinimą ir panašiai, pateisina vitamino D trūkumu, bet neatkreipia dėmesio į tai, kaip maitinasi, juda, dirba, miega ir panašiai.
Vitamino D, pasak gydytojo, trūksta kone visiems lietuviams. Tad labai lengva visus simptomus priskirti būtent šiam trūkumui – jis gali pasireikšti ir aukštu cholesteroliu, per dideliu kraujo spaudimu, nemiga, svaigimu, mėšlungiu, ir dar daugybe kitų nemalonių pojūčių.
„Pagalvoti, kiek vakar miegojote, kiek pasivaikščiojote, koks kraujo spaudimas, kiek sveri, kada paskutinį kartą buvai išėjęs šiaip sau pasivaikščioti po lietų – niekas nenori. Bet visi nori labai lengvo tyrimo ir surasti, kas jiems blogai“, – sakė gydytojas.
Ragina dažniau pagalvoti apie kasdienį gyvenimo būdą
Pasak V. Morozovo, visi dažniausiai yra linkę dėl savo sveikatos problemų kaltinti gydytojus, tačiau kyla klausimas, ką pats žmogus visą gyvenimą darė dėl savęs.
„Žmogus sako, kokia brangi odontologija ir kaip blogai padaryti protezai, bet niekam nekyla klausimas, kodėl 20 metų nedarei burnos higienos. Žinoma, ne visiems taip nutinka, yra ir medicininių klaidų. Bet dažniausiai norime, kad daktaras parašytų receptą, ir kraujospūdis taptų normalus, diabetas taptų normalus“, – kalbėjo pašnekovas.
Tačiau pradėjus klausti paciento apie jo gyvenimo būdą, svorį, pacientas dažniausiai supyksta.
Dažnai knygoje sutinkamas personažas – išgalvotas Vaclovas. Jis, pasak V. Morozovo, yra tarsi bendrinis paciento apibūdinimas.
„Tai nėra vienas žmogus. Mes visi esame kažkiek vaclovai, ir kolegos jo turi, ir aš jo turiu, ir pacientai. Tai yra toks labai vartojantis pilietis, kuris nori išgerti tabletę ir sulieknėti čia ir dabar, atlikti tyrimą ir sužinoti, kodėl svoris jam nekrenta. Tai yra bendrinis Lietuvos gyventojas – Vaclovas“, – kalbėjo V. Morozovas.
Viena iš knygoje nagrinėjamų temų yra gerasis bei blogasis cholesterolis. Tiesa, pacientai dažnai nesupranta skirtumo tarp šių rodiklių. Gydytojas pasakoja, kad cholesterolis oragnizmui yra būtinas, tačiau per didelį jo kiekį būtina gydyti.
„Jei yra didesnė rizika, nutukimas, diabetas, aukštas kraujospūdis, tai cholesterolis tampa pavojingesnis ir turi būti mažesnis. Jei esame jauni, gražūs, liekni ir sveiki, cholesterolis gali šiek tiek būti toleruojamas ir didesnis. Pats cholesterolis nėra blogas, kol jo ne per daug“, – sakė gydytojas.
V. Morozovo teigimu, ši knyga tiks tiems, kurie nori nepasiklysti galvodami apie savo sveikatą ir suprasti, kokie tyrimai neduos jokios naudos.
„Pavyzdžiui, Vaclovas kiekvieną pavasarį pasidaro antikūnus prieš erkes, ir vis sužino, kad vėl susirgo Laimo liga, todėl vis gydosi ir gydosi. Tokių pacientų yra tikrai daug. Knygoje daug receptų, kaip neprisidirbti su savo sveikata, o ką reikia daryti – pasiliku pasižadėjimą parašyti antroje knygoje“, – sakė V. Morozovas.
