Dauguma pradedančiųjų bėgioti, pasak G. Dobinskaitės, patiria tam tikrus skausmus. Atėję pacientai skundžiasi, kad pradėjus bėgioti pradėjo skaudėti kirkšnį, blauzdą, kelio sąnarį. Todėl, prieš pradedant bėgioti, reikėtų pradėti intensyviau vaikščioti ar apskritai užsiimti fizine veikla, kad sustiprėtų visas kūnas.
„Iš pradžių reikėtų pradėti nuo intensyvesnio vaikščiojimo, tada jėgos treniruočių du kartus per savaitę. Taip pat labai svarbu yra avalynė ir net danga, kuria bėgiojame“, – sakė pašnekovė.
Bėgiojant ant kietos dangos galima greitai sulaukti neigiamų pasekmių – sąnarių pažeidimus, uždegimus.
„Taip pat svarbu ir bėgimo technika. Dėl to reikėtų pasikonsultuoti su bėgimo treneriu“, – kalbėjo G. Dobinskaitė.
Skirtingai dėliojant galūnes ir valdant kūną, skiriasi ir tam tikroms kūno dalims tenkantis krūvis. Labiau statant koją į priekį, keliai patiria didesnę apkrovą, stingant kvėpavimo pakeliami pečiai nulemia spazmus, įsitempusį kūną, tad kai pradeda kamuoti dusulys, reikėtų nustoti bėgti ir pradėti eiti.
Tad pašnekovė pabrėžia – norint pradėti bėgioti iš pradžių reikia čiupti ne batelius, o nueiti pas kineziterapeutą.
Pasak kineziterapeutės, kiekvienas gali nubėgti maratoną, tačiau klausimas, kokia bus to pasekmė organizmui.
„Yra daug tyrimų, kurie gali parodyti mūsų slenksčius, bet iš pradžių siūlyčiau pradėti bėgioti po 20–30 minučių kas antrą dieną“ – sakė G. Dobinskaitė.
Svarbu stebėti ir savo pulsą – bėgimo pradžioje jis turėtų pakilti. Reikia atkreipti dėmesį ir į savijautą po treniruotės: jei jaučiamas didžiulis nuovargis arba grįžus namo neįmanoma užmigti, treniruotė galėjo būti atlikta per vėlai vakare. Pykinimas, galvos svaigimas, raumenų spazmai gali rodyti, kad organizmui neužteko vandens, buvo per mažai laiko atsigauti, trūksta vitaminų.
„Ne visada daugiau yra geriau“, – apibendrino G. Dobinskaitė.
Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!
