Kaip greičiau susirgus pasveikti ir, kokių klaidų sergant nedaryti, laidoje „Delfi rytas“ patarė „Eurovaistinės“ vaistininkas Mindaugas Rutalė.
„Jeigu jaučiamės blogai, sergantys, reikėtų skirti visą energiją tam, kad pasveiktume iki galo ir ūminės stadijos nepereitų į lėtines ligas“, – sakė M. Rutalė.
Vaistininkas patarė nedirbti susirgus, net ir gulint lovoje.
„Mes tada vis tiek skiriame laiką, energiją, dėmesį ne poilsiui ar gydymuisi. Susirgus reikėtų „išsirašyti“ sau poilsio ir visą dėmesį, energiją skirtis savo sveikatai“, – patarė M. Rutalė.
Paklaustas apie streso poveikį sveikatai, farmacininkas sakė: „Trumpalaikis stresas verčia organizmą prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkos ar kitų sąlygų. Bet, jeigu stresas yra ilgalaikis, jis mūsų organizmą alina ir imunitetas silpsta“.
Susirgus specialistas patarė stebėti savo savijautą.
„Jeigu jaučiamės nedarbingi, jeigu mums negera, jeigu skauda galvą, jeigu negalime laisvai kvėpuoti, jeigu negalime pailsėti naktį ir ryte jaustis darbingi, tikrai reikėtų sustoti, „išsirašyti“ sau poilsį ir gydytis namie.
Jeigu mes save vertiname, kaip „jaučiuosi blogai, bet darbingai“, tada galime tęsti savo darbus“, – rekomendavo M. Rutalė.
Anot vaistininko, labai svarbu susirgus gerai išsimiegoti.
„Miegas yra geras dalykas, nes tada mes lengviau pernešame pakilusią temperatūrą, karščiavimą. Miego metu išsiskiria imuninės ląstelės ir vyksta imuniniai procesai, kurie mums padeda kovoti su infekcijomis. Be to, miego metu mes sutaupome energijos ir organizmas gali ją skirti kovoti su infekcija“, – paaiškino M. Rutalė.
Kad pavyktų gerai išsimiegoti, reikėtų visų pirma išsivėdinti kambarį. Vaistininkas rekomendavo sumažinti kambario temperatūrą maždaug iki 18 laipsnių.
Taip pat reikėtų atsisakyti visų įrenginių, skleidžiančių mėlynąją šviesą: kompiuterių, planšečių, mobiliųjų telefonų.
Farmacininkas patarė susirgus pernelyg nepiktnaudžiauti galimybe žiūrėti daugiau serialų. Verčiau laisvesnį laiką skirti poilsiui ir serialus žiūrėti ne dažniau nei įprastai.
„Galima prieš miegą pasidaryti šiltą vonią su eteriniais aliejais, išgerti vaistažolių arbatos, kuri padeda nusiraminti ir pagerina miego kokybę“, – sakė M. Rutalė.
Taip pat vaistininkas įspėjo susirgus nesiremti kaimynų, giminaičių, bendradarbių patirtimi ir nevartoti jiems padėjusių vaistų, kurie jums gali būti netgi žalingi.
„Dar mes mėgstame peržiūrėti savo ar šeimos narių vaistinėles, išgerti antibiotikų, antivirusinių vaistų likučius. Bet tokiu atveju mes pasidarome daugiau žalos negu naudos“, – įspėjo laidos svečias.
M. Rutalė dėl gydymosi patarė pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju, o, jeigu po konsultacijos vis dar kiltų kokių klausimų dėl vaistų vartojimo, reikėtų juos aptarti su farmacijos specialistu.
Kartu vaistininkas siūlė atsakingai žiūrėti ir į vaistinius augalus: „Tai yra ta pati chemija, tik kitame pavidale. Ji yra neapdorota, gamtos susintetinta. Bet sąveikos su cheminiais vaistais, cheminiais junginiais irgi galimos, nepageidaujamos šalutinės reakcijos irgi įmanomos. Taigi, visada, prieš pradedant vartoti tiek vaistus, tiek vaistažoles arba iš vaistažolių pagamintus vaistus ar maisto papildus, irgi siūlyčiau pasikonsultuoti dėl galimų sąveikų“.
