Gydytojas sakė, kad Žalgirio klinika, kurioje jis dirba, yra specializuota įstaiga Lietuvos sveikatos sistemoje, kadangi čia teikiamos paslaugos pacientams, patyrusiems traumas veido ir kaklo srityje.
„Dažniausiai, jeigu vyksta muštynės ar susistumdymai, visą laiką stengiamasi taikyti į veidą. Taigi, pacientai, kurie atvyksta traumuoti, būna įsiaudrinę ir tas įsiaudrinimas būna naktinis. Reiškia, atvyksta ir tie, kurie nukentėjo, ir tie, kurie iki galo nesusitvarkė su tuo nukentėjusiuoju. Taip dar papildomas žmonių skaičius toliau priėmimo skyriuje tęsia pradėtą „pokalbį“, kuris sutraumavo vieną iš pacientų“, – vaizdžiai pasakojo gydytojas D. Matkevičius.
Net ir Vasario 16-osios šventę kai kurie žmonės, anot laidos dalyvio, atšventė audringai: neapsieita be alkoholio, sužalotų veidų ir žandikaulių lūžių.
„Visai neblogai atšvęsta buvo. Naktis buvo nelengva“, – šyptelėjo chirurgas.
Pacientus į Žalgirio kliniką paprastai atveža greitąja. Paramedikai paprastai, atsidūrę įvykio vietoje, susiduria su psichologiniu smurtu – yra iškoneveikiami.
„Pas mus prasideda kiti dalykai, nes turi suteikti jiems pagalbą. Dažniausiai pacientas būna kraujuojantis, aptvarstytas. Nuimi tvarstį, nes nori išsiaiškinti, kokia yra situacija, pasidaryti klinikinį ištyrimą. Gerai, jeigu pacientas tiesiog pradeda psichologiškai prieš tave smurtauti. Pvz., labai dažnai būna, kad tave „atleidžia iš darbo“, po kokių 20–30 min. vėl „priima į darbą“. Yra keiksmų – tie, kurie yra pavartoję alkoholio arba apsvaigę nuo narkotinių medžiagų, sau tai leidžia.
Bet yra kiti, kurie tiesiog visiškai be jokio psichologinio smurto iš karto eina prie fizinių veiksmų. Visa tai būna spontaniškai. Čia turbūt ir yra didžiausia problema. Aš jau 12 metų dirbu Priėmimo skyriuje, kaip vedėjas – treti metai. Niekur ta problema neišnyko, ji tik gilėja. Pacientai sau daugiau leidžia.
Pagal Pacientų žalos atlyginimo įstatymą jie turi labai daug teisių. Mes tų jokių papildomų teisių neturime, tad turi praeiti vos ne papildomą kovos ir gynybos kursą, kad galėtumei apsiginti, nes nei jokia apsauga, nei policija, kad ir kaip greitai reikia jos vietoje, kai įvyksta visas veiksmas Priėmimo skyriuje, neprisistatys. Kaip mes matėme ir Kėdainių atvejį – įstaiga paviešino, nes nebegalėjo tylėti ir turėjo parodyti visą tą vaizdą, kaip vyras pakelia ranką prieš moterį ir tėškia ją ant žemės.
Mes tik vieną atvejį pamatėme, bet iš tikrųjų ta problema yra įsisenėjusi. Ji yra ir kitose gydymo įstaigose. Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuose būna visokių niuansų.
Pas mus ne per seniausiai buvo toks agresyvus pacientas, kad sprendėme, ką daryti. Jis buvo išgėręs ir taip šoko! Matėme, kad nieko negalime padaryti, įstaigos apsauga negali susitvarkyti, policija dar vyksta. Kadangi buvo nuimtas tvarstis, mes tvarsčio atgal jam uždėti nebegalėjome, nes jis priešinosi. Laukėme, kol jis truputėlį nukraujuos – hipoksuos. Aišku, nelabai gerai, bet yra, kaip yra. Jis apsiramino, mes susitvarkėme. Tada turėjome kitą patalogiją – kaip atstatyti organizme skysčių tūrį, kad galėtume pacientą paleisti namo“, – atviravo gydytojas D. Matkevičius.
Medikai, kai pacientai puola, turėtų gintis pagal būtinąją gintį, bet, anot laidos pašnekovo, ne kiekvienas gydymo įstaigos darbuotojas žino, kas ta būtinoji gintis. To nemokė studijuojant mediciną.
„Visi medikai susikoncentruoja į pagrindinį savo darbą, kurį reikia padaryti ir stengiasi viską tam atiduoti. Bet, kai susiduri su papildoma problema, kai pacientas agresyviai prieš tave šoka, tai pirmas dalykas – ištinka šokas, kad teiki pagalbą, o prieš tave dar kažkas bando panaudoti smurtą. Tada automatiškai pasimeta visi gydytojai arba sesytės. Visada bandoma eiti į žodinį paciento nusodinimą, kitaip sakant – apraminimą. Bet jiems irgi būna, kad tai neveikia.
Jeigu pradeda lūžti įstaigos inventorius, prasideda instrumentų mėtymai, svaidymasis kokiu skalpeliu, tiesiog stengiamasi pabėgti į kažkokį kabinetą, leisti jam tą įniršį nuleisti. Tada atvyksta policija ir viskas tramdoma.
Mes negalime taikyti tokių veiksmų, kokius taiko policijos pareigūnai. Mes neturime net tokio išsilavinimo. Galime tik daugiau žalos padaryti.
Mūsų gynyba yra kiek įmanoma atsitraukimas, nes, jeigu sužalosime pacientą, tai atsakysime pagal įstatymo raidę“, – patikslino gydytojas D. Matkevičius.
Medikas pasidžiaugė, kad praėjusį trečiadienį, vasario 15 d., Seimo Sveikatos reikalų komitete buvo pristatomi įvairūs galimi problemos sprendimo būdai. Apie tai diskutavo gydymo įstaigų, policijos atstovai, darbo saugos specialistai, Seimo nariai.
„Džiugu, kad dabar bandoma pakelti prestižą, kad pas gydytoją negalima elgtis neadekvačiai.
Bet vėlgi susiduriame su dviem rūšimis: psichologiniu smurtu ir smurtu, guldant planinius ligonius bei smurtu Skubios pagalbos skyriuose. Labiau turbūt akcentuojamasi ten, kur yra planiniai ligoniai. Skubios pagalbos skyriai lieka šone. Gal prie jų dar prieis.
Manau, kad visos šios diskusijos Seimo Sveikatos reikalų komitete taps kūnu ir turėsime naują įstatyminį ar poįstatyminį aktą, nes visi yra susidomėję tuo ir pakraupę, kas iš tikrųjų vyksta“, – mano gydytojas.
D. Matkevičius sakė, kad kai kuriose šalyse pakelti ranką prieš gydytoją yra tas pats, kas pakelti ranką prieš pareigūną. Jeigu pacientas yra apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, agresyvus ar sulaužo inventorių, joks sveikatos draudimas tose šalyse neapmokės už suteiktas gydymo paslaugas, o antstoliai dar ir išieškos žalą.
