Raumenų skausmas turi išnykti po 72 valandų
Pasak A. Sujetos, pagal mokslinius tyrimus nustatyta, kad žmogus gali išgyventi be angliavandenių, bet be baltymų išgyventi nepavyks – tai vienas svarbiausių mitybos elementų, žmogaus kūną iš dalies sudaro baltymai.
Jei žmogus fiziškai aktyvus, vaikšto, sportuoja, ir jam pritrūksta baltymų, tai gali pasireikšti kaip lėtinis raumenų skausmas, neatsistatymas po treniruotės. Kaip pasakojo pašnekovas, bet kokio fizinio aktyvumo metu raumenys patiria mikro pažeidimus, dėl to vieną ar dvi dienas skauda raumenis.
„Pavyzdžiui, nuvažiuojame po žiemos miego pas močiutę į kaimą, reikia padėti kažką nuravėti, o po to Birutė, kuri padėjo ravėti, negali atsilenkti keturias dienas. Normaliai raumenų skausmas turėtų išnykti ilgiausiai po 72 valandų. Jei taip nenutinka, gali būti kalti neteisingi judesiai, per didelis krūvis, medžiagų stoka“, – kalbėjo dr. A. Sujeta.
Baltymai svarbūs iš esmės visam organizmui, imuninei sistemai, augimui.
1,2 g baltymų vienam kūno kilogramui kasdien
Kaip pasakojo pašnekovas, visi baltymai sudaryti iš smulkesnių dalelių, tai yra aminorūgščių. Pilnavertis baltymas sudarytas iš 20 aminorūgščių, dažniausiai su liesesne mėsa, pavyzdžiui, kalakutiena, vištiena, gauname visą pilnavertį baltymą.
„Kalbant apie augalinės kilmės baltymus, tikrai nenoriu nuliūdinti vegetarų, veganų, viskas su jais gerai, jie taip pat gali turėti pilnaverčius baltymus, bet savo mityboje reikia turėti juodąsias pupeles, ankštines daržoves. Vis dėlto iš augalinės kilmės maisto baltymų gauname daugiau jų kartais, bet jie prasčiau pasisavinami. Dėl to mėsa yra svarbi.
Visgi pasaulis suvartoja per daug mėsos, be to, dažnas lietuvis švaisto labai daug maisto. Grįžtant prie liesos mėsos, rekomenduojama ją vartoti, bet ne itin dažnai“, – sakė pašnekovas.
Fiziškai ne itin aktyviam žmogui vienam kūno kilogramui per dieną reikia 1,2 g baltymų. Tai reiškia, kad 80 kg sveriantis žmogus per dieną turėtų gauti 80–90 gramų baltymų.
„Pusryčiams toks žmogus galėtų valgyti kiaušinį su avokado dalimi. Pietums galima rinktis liesą mėsą, būtinai su daržovėmis. Vakarienei tiktų tuno salotos. Į užkandžius galite nedėti baltymų, vartokite vaisius ir kitą sveikatai palankų maistą“, – kalbėjo dr. A. Sujeta.
Tuo metu fiziškai aktyviam žmogui per dieną reikėtų 1,7 g baltymų vienam kūno kilogramui.
Laidoje taip pat trumpai buvo aptartos ir dietos bei viena iš populiariausių dietų šiais laikais – keto dieta. Pasak dr. A. Sujetos, ji smarkiai tiriama tiems žmonėms, kurie serga epilepsija, kitomis neurodegeneracinėmis ligomis.
„Visgi sveikai populiacijai, viena didžiausių problemų, kalbant apie dietas, tai kad mes jas siejame su kažkokiu grožiu, auksiniu standartu, tobulu kūnu. Vėliau žmonėms atsiranda depresiniai reiškiniai, anoreksija ir panašiai.
Kai laikomasi keto mitybos klausant patarimų feisbuke ar instagrame, tai ir juokinga, ir graudu, nes dėl to gali atsirasti labai daug sveikatos problemų. Pradedant cholesterolio padidėjimu, kuris tikrai ne visada stabilizuojasi, baigiant lėtinėmis ligomis, širdies ligų paūmėjimu ir panašiai“, – sakė dr. A. Sujeta.
