– Ar yra pagrindo manyti, kad gali kilti dar viena pandemija?
– Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dabar šitą virusą įvardijo grėsme pasaulio sveikatai. Būtent dabar reikia padaryti viską, kas įmanoma, kad nekiltų pandemija.
Žmonių atmintis trumpa. Mes jau visi įpratome, prisitaikėme ir pamiršome apie AIDS pandemiją. Iš esmės beždžionių raupus būtų logiška lyginti su ŽIV infekcija ir žiūrėti, kokie čia yra skirtumai, o kokie panašumai.
ŽIV infekcija savo laiku pradėjo plisti tam tikroje demografinėje grupėje, pirmiausia tarp vyrų, turinčių lytinius santykius su vyrais. Paskui išsiplėtė: Rytų Europoje daugiau apėmė žmones, kurie vartoja injekcinius narkotikus, centrinėje Europoje liko labiau tarp homoseksualių žmonių, o pasaulyje gana greitai pradėjo vyrauti heteroseksualus plitimo kelias.
Iš pradžių taip pat atrodė, kad galbūt šitas virusas nekelia grėsmės arba apsiribos tik tam tikroje nišoje.
Dabar labai svarbu įvertinti šias pamokas. Jeigu virusas peršoko savotišką rūšinį barjerą, kai anksčiau plisdavo tik Vakarų ir centrinėje Afrikoje nuo gyvūnų ir labai retai užsikrėsdavo žmogus nuo žmogaus, dabar netgi šis DNR virusas pakeitė savo savybes taip, kad lengvai plinta iš žmogaus žmogui ir sukelia sunkesnę klinikinę eigą.
Pirmas uždavinys būtų, ką ir paskelbė PSO, įvardinusi kaip grėsme pasaulio sveikatai – padaryti kas įmanoma, kad virusas neišplistų.
Per tris mėnesius jau apie 25 tūkst. beždžionių raupų viruso atvejų registruota ne endeminėse šalyse, o didesnė dalis – netgi 15 tūkst. Europoje.
Čia dabar ir turėtų būti pagrindinis dėmesys: kaip sustabdyti viruso plitimą viena vertus, kalbant apie Lietuvą, kad kuo mažiau jo būtų įvežta, kita vertus įvežus, kad kuo plačiau nepaplistų.
– Kaip ši liga plinta? Kokie skirtumai yra tarp ŽIV ir beždžionių raupų?
– Norint užsikrėsti ŽIV infekcija, kaip mes juokaudavome, reikia „stipriai padirbėti“. Kitaip sakant, ne kiekvienas lytinis kontaktas su užsikrėtusiu asmeniu baigsis užsikrėtimu. Kalbant apie injekcinių narkotikų vartotojus, ten užsikrėtimo tikimybė yra daug didesnė.
Kalbant apie beždžionių raupus, jais užsikrėsti viena vertus galima lengviau, nes užtenka paprasčiausiai gleivinių kontakto ar odos kontakto su oda arba odos kontakto su užterštais paviršiais, gal net reikėtų sakyti ne paviršiais, bet rankšluosčiais, chalatais, patalyne, galbūt atkreipiamas dėmesys ir į tualeto dangčius ar pan.
Esminis skirtumas tas, kad ŽIV infekcija užsikrėtęs žmogus virusą platina visą gyvenimą ir, deja, jeigu laiku nebus diagnozuotas, negaus antivirusinių vaistų, tai dar ir šiandien, praėjus daugiau ar mažiau 6–8 metams, nuo užsikrėtimo numirs.
Beždžionių raupų virusą žmogus platina tik turėdamas klinikinius reiškinius, bėrimus, nors pasirodo ir daugiau pranešimų, kad plitimas gali būti ir besimptomis. Bet jis baigiasi sulig ta diena, kai žmogus pasveiksta, kai dingsta karščiavimas, bėrimai ir pan.
Plius mirštamumas yra daug mažesnis. Deja, kalbant apie silpnesnės sveikatos žmones, ypač Afrikoje, tai iki 10 proc. žmonių miršta nuo beždžionių raupų. Europoje, kur virusas plinta daugiau tarp sveikų jaunų vyrų, mirštamumas yra smarkiai mažesnis, bet deja, du mirties atvejai jau registruoti Ispanijoje, taip pat po vieną Brazilijoje ir Indijoje.
Jeigu virusas toliau kis ir pateks į imlių žmonių ratą: vaikučius, pas senjorus ar žmones, turinčius imunodeficitą, [jiems gresia sunkesnė klinikinė eiga].
Beje, Europoje iš žmonių, užsikrėtusių beždžionių raupais, net 35 proc. taip pat yra infekuoti ŽIV. Tai dar kartą parodo tam tikras elgsenos ypatybes. Aišku, kad užsikrėtus dviem tokiais virusais, pažeidžiančiais organizmą ir imuninę sistemą, kyla daug sunkesnės klinikinės eigos pavojus.
– Minėjote, kaip svarbu padaryti viską, kad virusas neplistų. Tačiau kontaktą su užsikrėtusiuoju turėję asmenys stebimi 21 dieną, bet izoliuotis jiems nereikia. Kodėl? Juk minėjote, kad gali būti ir besimptomių tokios ligos platintojų.
– Klausimas, ar turėjęs kontaktą žmogus tikrai užsikrėtė. Užtai reikia, kad jis pats save stebėtų ir, aišku, stengtųsi maksimaliai apriboti artimą kontaktą, nes taip paprastai šis virusas neplinta.
Kita vertus, jeigu medikai įvertintų kontakto riziką kaip labai didelę, tuomet labai logiška būtų pasiūlyti sergantiems asmenims skiepus.
– Taip pat sergantiems nurodyta vengti kontakto su naminiais gyvūnais. Ar tai reiškia, kad virusą galima perduoti ir šuniukui ar kačiukui?
– Tolimoje perspektyvoje visiškai gali atsitikti taip, kad, jeigu virusas plačiai išplis, jeigu nuo žmogaus užsikrės gyvūnai, ypač laukiniai, sakysime, graužikai (juk graužikai Afrikoje yra pagrindinis viruso šaltinis), tuomet gali atsitikti labai didelė bėda, kad galime turėti Europoje, taip pat ir Lietuvoje, kad galime turėti dar vieną endeminį virusą, kaip dabar turime erkinį encefalitą.
Sunku pasakyti, kada virusas gali pradėti plačiai plisti: galbūt po metų, o gal po vienos ar kitos dešimties metų. Užtai PSO jį ir įvardijo tai grėsme pasaulio sveikatai. Jau dabar reikia imtis priemonių, kad taip neatsitiktų.
– Kodėl nuspręsta profilaktiškai žmonių neskiepyti nuo beždžionių raupų? Ar tai nepadėtų suvaldyti plitimo?
– Tikrai nėra jokio reikalo dabar profilaktiškai skiepyti, lygiai taip pat, kaip ir su ŽIV infekcija. Ar įsivaizduojate, kad visiems reikėtų profilaktinių skiepų nuo ŽIV infekcijos, kuri paplitusi daug plačiau?
Nuo beždžionių raupų profilaktiniai visuomenės skiepai galėtų atsirasti tik tuo atveju, jeigu įvyktų toks blogas scenarijus ir jis taptų endeminiu virusu.
Priešingu atveju visose šalyse, kur dabar virusas plinta – turiu omenyje ne endemines šalis, bet Europą ir kitas pasaulio šalis, rekomenduojama vadinamoji žiedinė vakcinacija, tai yra skiepytis tik tiems žmonėms, kurie turėjo glaudų kontaktą su infekcijos šaltiniu ir didelę tikimybę, kad užsikrės.
