Pasak gydytojo, statistika nėra džiuginanti – medikai norėtų, kad 1 ar 2 stadijoje būtų nustatoma bent pusė visų šio vėžio atvejų, nes tada tikimybė pasveikti yra 50 proc.
Deja, Lietuvoje daugybė žmonių diagnozę išgirsta vėlesnėse vėžio stadijose. Priežastys, pasak profesoriaus, yra kelios. Žmonės vis dar nesitikrina, nors jau kelerius metus turime veikiančią nemokamą profilaktikos programą.
„Turime gana daug žmonių, kurie nepasirūpina savo sveikata ir nepasitikrina, nedalyvauja patikros programoje. O nesitikrinant ši liga slenka nepastebimai, kol neatsiranda vėlyvų pasekmių“, – sakė prof. T. Poškus.
Simptomai pasirodo tada, kai vėžys būna pažengęs. Laimei, kad storosios žarnos vėžys iki vėlyvų stadijų vystosi gana ilgai, ne mėnesius, o metus, kartais net keliasdešimt.
„Kai atsiranda simptomai jau yra blogai. Įsiterpti mes galime tada, kai pacientai tikrinasi profilaktiškai. Tai reikėtų daryti nuo 45–50 metų, šiuo metu Lietuvoje patikra dėl storosios žarnos vėžio veikia nuo 50–ies iki 75–erių metų žmonėms“, – kalbėjo profesorius.
Pašnekovas pastebi, kad ne visi lietuviai vertina savo sveikatą, tad ir tikrintis neskuba. Vienas iš pavyzdžių – skiepai nuo COVID–19.
„Turėjome 30 proc. žmonių, kurie jokiais būdais nepasiskiepijo, nors rizika buvo labai didelė. Čia tokia pat situacija – tai yra liga, kuri sukelia rimtas pasekmes arba mirtį, o žmonės galvoja, kad tai juos aplenks arba tiesiog nesitikrina. Žinoma, yra ir nemalonu, apie bėdas su žarnynu ne visi nori kalbėtis, gėdijasi.
Tačiau be reikalo, nes tikrinantis profilaktiškai yra labai didelė tikimybė išvengti šios ligos, arba nustatyti ją ankstyvose stadijose, kai ji pagydoma“, – sakė laidos pašnekovas.
Visuomenėje vis daugiau žmonių žino apie šią ligą, tačiau, pasak profesoriaus, dar nesimato mirštamumo mažėjimo.
Išgijimo galimybės, jei liga nustatoma pirmose stadijose, yra labai geros. Jei žarnoje pastebimas polipas, jį be pjūvio galima pašalinti kolonoskopijos tyrimo metu. Tokiu atveju, pasak gydytojo, žmogus pasveiksta nuo vėžio to nė nepajutęs.
„Pirmose stadijose naudojame laparoskopinį operacijos metodą, tai irgi pirmo pasirinkimo gydymo metodas. Tokiems pacientams gulėti ligoninėje reikia 2–4 dienas, smarkiai nesutrinka nei žmogaus darbingumas, nei gyvenimo kokybė. Kuo pokyčiai dėl ligos didesni, tuo rimtesnis gydymas reikalingas prieš, po operacijos. Kartais vienos operacijos neužtenka.
Laimei, matome žymų pagerėjimą ir vėlesnėse stadijose. Jei operuojame 4 stadijos pacientus, matome 20 proc. 5 metų išgyvenamumą, prieš tai tas skaičius buvo 2–3 proc. Bet, palyginus su 90 proc. išgyvenamumu esant pirmos stadijos vėžiui, tikrai vėlesnėse stadijose sėkmės tikimybė yra mažesnė“, – sakė prof. T. Poškus.
Storosios žarnos vėžio diagnostikai yra pagaminti ir greitieji testai. Tiesa, jie nėra labai tikslūs, tačiau atlikti jį tikrai galima. Testas panašus į greitąjį koronaviruso tyrimą ar nėštumo testą. Vaistinėje šis testas kainuoja kelis eurus. Jei testas teigiamas, būtinai reikia atlikti antrą tyrimo etapą ir pažiūrėti, iš kur išmatose atsiranda kraujas.
Maždaug trečdaliui tų, kuriems išmatose randamas kraujas, po išsamesnių tyrimų aptinkami polipai. Tai yra nepiktybiniai navikai, kuriuos galima pašalinti endoskopijos metu. Tik labai nedidelei daliai, maždaug 2–3 proc. pacientų, kuriems nustatytas teigiamas slapto kraujavimo mėginys, randamas piktybinis navikas. Tad net ir radus teigiamą testą, nereikėtų išsigąsti.
„Tačiau atlikti kolonoskopiją, pasižiūrėti žarną iš vidaus yra būtina. Visi mėgstame turėti draudimą, o kolonoskopija yra tam tikras draudimas 10 metų – jei ji atlikta ir pakitimų nėra, galima būti 10 metų ramiam, kad nesusirgsi storosios žarnos vėžiu, arba tikimybė labai reikšmingai sumažėja“, – sakė prof. T. Poškus.
Storosios žarnos vėžio atvejų daugėja šalyse, kuriose gyvenama pagal vakarietišką gyvenimo būdą – žmonės mažiau juda, o valgo sočiau.
„Šis vėžys jaunėja. Jei seniau 50–metis sirgdavo storosios žarnos vėžiu, tai būdavo vertinama kaip jaunas pacientas. Dabar visame pasaulyje, ypač vakaruose, stebimas 2–3 kartus didėjantis jaunesnių nei 50 metų asmenų sergamumas. Taigi, augimo kreivės labai ryškios, todėl kai kur rekomenduojama profilaktiškai tikrintis jau sulaukus 45 metų“, – kalbėjo laidos pašnekovas.
Tai, pasak gydytojo, susiję su mityba, jos įpročiais, bakterijomis, kurios gyvena mūsų žarnyne. Kai valgome daug mėsos, apsigyvena tos bakterijos, kurios palankios atsirasti vėžiui.
„Tiesioginio veiksnio, kuris lemtų, kad sirgsime ar nesirgsime vėžiu, deja, dar nežinome, nors labai norėtume“, – sakė gydytojas.
Profesorius sako, kad visi, kuriems yra 50–70 metų, būtinai turi pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio. Šiuo metu pasitikrina tik kiek daugiau nei 30 proc. lietuvių.
„Turėtume visus patikrinti šio amžiaus, tada pokytis būtų tikrai reikšmingas. Prisiminkime, kad už save esame atsakingi patys, be to, esame atsakingi ir už mus supančius žmones. Jei susirgsime mes, kas rūpinsis mūsų vaikais ar seneliais. Reikėtų atlikti ir išmatų tyrimą, testą galima įsigyti pačiam.
O profilaktinė patikros programa yra visiškai nemokama, tereikia šeimos gydytojui pasakyti, kad norite pasitikrinti. Jei atsiranda tuštinimosi sutrikimai, išmatose pastebite kraują, iškart apie tai praneškite gydytojui“, – sakė prof. T. Poškus.
