Dažniausiai užsikrečiama per intraveninius narkotikus ir lytiniu keliu
Respublikinės Šiaulių ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus vadovas, infekcinių ligų gydytojas A. Kaušas laidoje pasakojo, kad užsikrėtimo ŽIV keliai nėra pasikeitę, dažniausiai šia liga užsikrečiama per intraveninius narkotikus ir lytiniu keliu.
Gydytojas pataria, kad jei žmogus žino, jog kažkada turėjo rizikingų lytinių santykių, o galbūt bandė intraveninius narkotikus, net jei tai buvo prieš 10 metų, turėtų pasitikrinti. Ši liga neturi specifinių požymių, tad simptomus pajunta tik tada, kai liga jau pažengusi ir nusilpsta imuninė sistema.
Suskubti pasitikrinti, pasak gydytojo A. Kaušo, turėtų tie, kurie yra pasidarę tatuiruotes neaiškiuose salonuose, jauni žmonės, kurie sunkiai sirgo koronavirusu, turėję nesaugių lytinių santykių ar vartoję intraveninių narkotikų.
„Dabar ligos nustatymas tikrai neužtrunka ir yra sudaromos visos sąlygos pasitikrinti ir anonimiškai, ir neanonimiškai“, – pasakojo A. Kaušas.
Jei žmogus suserga ūmia ŽIV forma, nuo užsikrėtimo praėjus 3 savaitėms pajaučiami bronchito, gripo simptomai. Tačiau ūmia forma serga nedidelė dalis pacientų, o juos nustatyti ne visada pavyksta.
„Sunerimti turėtų žmonės, kuriems kartojasi pneumonija be aiškios priežasties, juostinės pūslelinės ar herpes infekcijos, taip pat tie, kuriems sunkiau gyja žaizdos, nors neserga diabetu ir jiems neturėtų būti aiškaus imuninio deficito. Tokie žmonės turėtų pasitikrinti“, – kalbėjo laidos pašnekovas.
Pasitikrinti galima ir anonimiškai
Nustatyti ligai naudojamas antikūnų testas. Pasak gydytojo, technologijos šiuo metu tokios pažengusios, kad testai būna tikrai tikslūs. Įvairių testų yra ir vaistinėje, visgi, gydytojas pataria testą atlikti gydymo įstaigoje. Tuo pat metu galima pasitikrinti ir dėl hepatitų.
Jei žmogus gauna teigiamą testo, kurį pirko vaistinėje, rezultatą, jį dar reikėtų patikslinti gydymo įstaigoje.
ŽIV Lietuvoje pirmą kartą nustatyta daugiau nei prieš 30 metų. Per šiuos metus pasikeitė užsikrėtimo pobūdis – Lietuvoje vyrauja užsikrėtimas per intraveninius narkotikus, tačiau vis dažniau užsikrečiama per heteroseksualius lytinius santykius.
„Situacija kitokia Vilniuje ir Klaipėdoje. Dar dabar susiduriame su ukrainiečiais, kuriems yra paskirtas gydymas, jį tęsiame ar koreguojame. Taip pat dažnai ŽIV nustatoma tolimųjų reisų vairuotojams, Baltarusijos ar Ukrainos gyventojams, jiems liga neretai būna uždelsta“, – sakė A. Kaušas.
Gydant ligą, galima gyventi pilnavertį gyvenimą
Pirmasis ŽIV sergantis pacientas Šiauliuose buvo 2004 metais. Gydytojas prisimena, kad tada gydymas buvo visai kitoks. Dabar, jei gydoma tvarkingai, pacientas ŽIV gali ir nejausti. Visgi, gydytis reikia visą gyvenimą.
„Jei žmogus nevartos vaistų, virusas pradės vėl daugintis, virusas mutuoja ir iškyla problemų. Panašiai, kaip su cukriniu diabetu, hipertenzija – reikia gydytis visą laiką“, – kalbėjo A. Kaušas.
Tačiau laiku nustačius ligą ir vartojant vaistus galima gyventi visavertį gyvenimą. Kuo anksčiau liga nustatoma, tuo geresnės galimybės nesulaukti gretutinių ligų, taip pat nepaūmėja lėtinės ligos.
Nors ŽIV dar yra stigmatizuojama, tačiau dabar, pasak gydytojo, taip nutinka jau daug rečiau nei seniau. O bijantiems bendrauti su ŽIV pacientais gydytojas pataria daugiau pasidomėti šia liga – mat bijoti tikrai nėra ko.
