Tymai tarsi ištrina imuninę sistemą

Pasak profesoriaus, niekada negalime žinoti, kada gali įvykti protrūkis. Apie tai perspėja ir PSO.

„80 proc. padaugėjo tymų atvejų. Jei lygintume praeitų metų ir šių metų sausį bei vasarį, pasauliniu mastu registruota jau 17 tūkstančių tymų atvejų, kai metais anksčiau – tik virš 9 tūkstančių. PSO pateikė įdomų palyginimą – palygino su kanarėle anglių kasykloje. Dar XIX amžiuje pastebėta, kad kanarėlės labai jautriai reaguoja į oro toksiškumo pasikeitimus. Todėl suleidus kanarėles į anglių kasyklą, būdavo galima anksčiau pastebėti pavojų ir išsaugoti žmonių gyvybes.

Tymai patys savaime yra pavojinga liga, bet tai taip pat rodo, kad gali padaugėti ir kitų skiepais valdomų ligų protrūkių“, – sakė pašnekovas.

Prof. S. Čaplinskas priminė, kad kai pasaulyje buvo masiškai pradėta skiepyti nuo tymų, pastebėta, kad smarkiai sumažėjo ir kitų vaikų ligų. Iš pradžių buvo neaišku, kodėl taip yra, tačiau vėliau mokslininkai išsiaiškino, jog tymai tarsi ištrina imuninę sistemą.

Saulius Čaplinskas

„Peles užkrėtus tymais, visas anksčiau skiepų pagalba įgytas imunitetas dingdavo. Dingdavo imuninė atmintis“, – kalbėjo pašnekovas.

Sunkiausiai serga vaikai iki 2 metų

Daugelis Europos šalių buvo pasiekusios 95 proc. paskiepytų vaikų nuo tymų, tad šią ligą buvo galima pamiršti išvis. Tačiau tose šalyse, kur gyvenimo sąlygos prastesnės, to pasiekti nepavyko. Dabar, kai pirmą dozę gauna tik 88 proc., o antrą – mažiau nei 80 proc., atsirado niša žmonių, kurie gali greitai užsikrėsti ir išplatinti virusą.

95 proc. žmonių, neturintys imuniteto ir susidūrę su tymais, susirgs šia liga. Iš 1 000 susirgusių, vienas žmogus miršta.

„Sunkiausiai serga vaikai iki 2 metų ir tada suaugę virš 20 metų. Nors kiekvienoje amžiaus grupėje galima užsikrėsti ir galima sirgti. Natūralu, kad jei žmogus vyresnis, nusilpęs imunitetas, gretutinės ligos, infekcija gali būti sunkesnė“, – kalbėjo profesorius.

Foto: Shutterstock

Susirgus tymais, pasireiškia karščiavimas, prasideda kvėpavimo takų, gleivinės uždegimas, galimas pykinimas, vėmimas ir, žinoma, bėrimai. Jei vystosi komplikacijos, gali prasidėti plaučių uždegimas, encefalitas.

Kol skiepų nuo tymų nebūdavo, ši liga nusinešdavo kone daugiausiai vaikų gyvybių iš visų ligų. Dabar ją galima valdyti skiepais.

Galima ištirti antikūnus prieš tymus

Profesorius sako, jog tie, kas sirgo, tikrai turi imunitetą šiai ligai. Jei žmogus vaikystėje gavo 2 skiepo dozes, didelė tikimybė, kad taip pat susiformavo imunitetas, nebent vakcinos buvo nekokybiškos.

Tačiau, jei žmogus nežino savo imunizacijos, užtenka išsitirti antikūnus prieš šią ligą.

Tymai
Foto: Shutterstock

Profesorius svarsto, kad sumažėjusioms skiepų apimtims nuo tymų, įtaką padaryti galėjo keli aspektai. Visų pirma, koronaviruso pandemijos metu apie skiepus pasklido daugybė neteisingos informacijos, tad kai kurie jų pradėjo bijoti ir griežtai atsisakyti.

„Kita priežastis – buvome per ilgai uždaryti, vaikai nėjo į ugdymo įstaigas, nukentėjo jų psichologinė, fizinė sveikata. Nors skiepų programos nebuvo nutrauktos, bet dalis tėvų vengė eiti į gydymo įstaigas, galbūt dėl to nepaskiepijo vaikų. Dabar reikia, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nedelsiant imtųsi iniciatyvos skatinti skiepus.

Tymai
Foto: Shutterstock

Priešingu atveju, galime turėti problemą ir dėl tymų, ir dėl rudenį sugrįžtančio koronaviruso. Beje, tik vieną pandemiją pavyko įveikti skiepų pagalba, tai yra raupus. Su visomis kitomis išmokome gyventi“, – sakė prof. S. Čaplinskas.

Tačiau kaip įtikinti, kad skiepytis svarbu, jei žmogus nusiteikęs priešiškai? Labai svarbu, pasak pašnekovo, kad su nusiteikusiais priešiškai kalbėtųsi tie, kurie yra artimi. Pavyzdžiui, šeimos gydytojai, kuriais žmogus pasitiki.

„Pabandykime įsivaizduoti, ar kuris nors iš mūsų norėtų, kad vaikas sirgtų sunkiai? Jau nekalbu apie tai, kad jis gali neišgyventi. Manau, kuo daugiau tokių pokalbių, kurie veiks ne tik į širdį, bet ir į smegenis, tuo daugiau tėvų suabejos. O jei suabejos, galbūt pradės labiau gilintis, ieškoti informacijos ir nebebijos skiepų. Ši vakcina naudojama jau daug metų ir jos saugumas nekelia jokių abejonių“, – kalbėjo specialistas.

Norintiems paskiepyti vaikus ar pasiskiepyti patiems, visų pirma reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Vaikai skiepijami nuo 2 metų, o vėliau – prieš mokyklą. 2 dozės būtinos, kad susiformuotų imunitetas. Jei mama pasiskiepijusi ar persirgusi, pirmais gyvenimo mėnesiais žindydama perduos dalį apsaugos ir kūdikiui.