– Gydytojau, vis dar matome nesibaigiančius naujus COVID–19 ligos atvejus. Kaip manote, ar omikron jau paskutinė atmaina, ar dar galime sulaukti kažko naujo?
– Didžioji dalis užsikrėtusių žmonių neserga, o tik nešioja virusą, nes nejaučia jokių simptomų. <...> Dominuoti pradeda ta atmaina, kuri evoliuciniu požiūriu yra pranašiausia ir kuri natūralios atrankos procese laimi kovą už būvį. Reiškia, ji turi turėti evoliucinį pranašumą. Viruso pagrindinis tikslas yra infekuoti ir daugintis. Omikron yra labai užkrečiama atmaina, labai lengvai plinta, o žmogus yra tarsi laikinas inkubatorius. Jame ji kinta taip, kad sukelia vis mažiau problemų. Tai reiškia, kad viruso šeimininkas, kuriame virusas dauginasi, imasi vis mažiau priemonių, kad saugotųsi viruso. Taigi, virusas plinta greitai ir beveik neerzindamas to inkubatoriaus, į kurį patenka. Žinoma, rizikos grupei jis vis dar pavojingas. BA.2 omikron variantas yra dar labiau plintantis nei BA.1, bet, pasirodo, sunkesnės ligos nesukelia, o vakcinų efektyvumas prieš šią atmainą netgi šiek tiek geresnis. Tikėtina, kad omikron vystysis ta kryptimi ir dar gali būti BA.3, BA.4. Tokiu atveju atmaina gali būti dar labiau užkrečiama, bet sukelianti dar lengvesnę eigą. Sunku įsivaizduoti, kokia dar galėtų atsirasti atmaina, kuri turėtų pranašumą prieš omikron.
– Jei žmogus sirgo omikron atmaina, tai daugiau jis ja nebegali užsikrėsti? Kaip susikuria tas imunitetas?
– Omikron atmaina turi labai daug mutacijų, todėl tikėjomės, kad po jos susidarys plataus spektro antikūnai bent jau prieš S baltymą. Buvo galvojama, kad prasirgus omikron imunitetas bus tvarus, ilgiau išliekantis ir plataus profilio. Dabar po truputį besikaupiantys duomenys rodo, kad omikron atmaina gerą imuninį atsaką sukelia tik prieš save. Ir ypač, jei sergama be simptomų ar lengvai. Prieš delta ar alfa atmainą ji didesnio pranašumo, platesnio imuninio atsako neturi. Taip pat duomenys rodo, kad jei žmogus sirgo alfa ar delta atmaina, persirgus omikron imuninis atsakas prieš alfa ir delta pakyla tik šiek tiek, o prieš omikron išauga ženkliai. Tai reiškia, kad natūrali infekcija sukelia stiprų imuninį atsaką prieš omikron, pati prieš save. Tuo metu pasiskiepijus, imuninis atsakas pakyla prieš visas atmainas. Tai reiškia, kad net tos vakcinos, kurios buvo pagamintos prieš originalią koronaviruso atmainą, pakelia imuninį atsaką prieš visas atmainas. Omikron atmaina sudirgina imuninę sistemą tik prieš save. Todėl tie mūsų lūkesčiai, kad visuomenei prasirgus omikron įgysime platų imuninį atsaką prieš visas atmainas, žlunga. Omikron atmaina sukuria atsaką prieš save, bet ne prieš kitus.
Panašu, kad vakcina, adaptuota omikron atmainai, Europos Sąjungą turėtų pasiekti balandžio mėnesį. Bet greičiausiai, kad ši vakcina sukurtų apsaugą tik nuo omikron atmainos. Reikia planuoti, kas būtų vakcinuojama rudenį, labiausiai tikėtina, kad tai bus rizikos grupės žmonės. Ir, panašu, kad ši vakcina gali tapti viena iš sezoninių vakcinų.
– Ar visiems reikės vakcinuotis, ar tik rizikos grupės žmonėms?
– Jei ta atmaina bus tokia, kokia yra dabar, tai labiausiai tikėtina, kad vakcinos reikės rizikos grupės žmonėms. Vėlgi, reikės stebėti, koks bus imuninis atsakas, kaip ilgai išlieka vakcinos apsauga, ar jos reikės ir pavasarį, ir rudenį, galbūt kas dvejus metus.
Bet, labiausiai tikėtina, kad tai aktualiausia rizikos veiksnių turintiems žmonėms. Tai nutukimas, vyriška lytis, širdies ir kraujagyslių ligos, plaučių ligos, cukrinis diabetas, imunosupresinės būklės.
Tačiau ne visi žmonės žino, kad jie priklauso rizikos grupei. Kiek Lietuvoje vaikšto žmonių su tyliuoju metaboliniu sindromu. Kitaip jis vadinamas mirtinuoju ketvertu – tai yra antsvoris, padidėjęs nekontroliuojamas kraujo spaudimas, hiperglikemija – antro tipo cukrinis diabetas, kai nežinai, kad jį turi, bet jis organizmui jau kenkia, ir padidėjęs blogojo cholesterolio kiekis, dislipidemija.
Šis ketvertas yra mirtinasis. Ilgą laiką žmogus gali nieko nejausti, o pokyčiai nuolat kaupiasi, kraujagyslės vis labiau pažeidžiamos. Jei tas namelis – organizmas, yra sudėtas iš degtukų, užtenka menko papūtimo, kad jis sugriūtų. Tas papūtimas gali būti koronavirusas.
Dabar daug kas bando susieti, kad perteklinės mirtys yra susijusios su blogu pandemijos valdymu, įvestais ribojimais, sveikatos priežiūros ribojimais. Bet pažiūrėkime, Lietuvoje buvo beveik analogiški ribojimai, net šiek tiek švelnesni nei Prancūzijoje. Ir pažiūrėkite, koks ten perteklinis mirtingumas, ir koks Lietuvoje. Pandemijos valdymo priemonės buvo beveik vienodos. Prancūzų bendra sveikata yra daug geresnė nei mūsų, jie sveikiau maitinasi, jų požiūris į sveikatą yra visai kitoks.
– Tai suprantu, kad jei paklausčiau, kaip pagerinti savo imunitetą, tai atsakytumėte, kad svarbiausia yra išvengti mirtinojo ketverto? Daug kalbama, kad per vasarą reikia paruošti imunitetą, valgyti daržoves, būti lauke, kad sustiprintume organizmą.
– Gerinti imunitetą yra tas pats, kaip gerinti atmintį. Arba kitas pavyzdys – visi norime turėti pilvo presą. Ką reikia dėl to daryti? Nuolat sportuoti. Taip pat ir su imunitetu, tai yra nuolatinė investicija. Jei sportavai ir pasidarei pilvo presą, bet po to pradėjai gerti alų, nebesportuoti, visas pilvo presas dings. Daug kartų esame kalbėję – subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, lėtinio streso ir žalingų įpročių vengimas, tinkamas miegas naktį ir grūdinimasis. Tai yra viskas, ką galima padaryti. Ir tai reikia daryti ne tik prieš rudenį, bet nuolat.
Ką daryti, kad išvengtum metabolinio sindromo? Visų pirma, vengti antsvorio, stebėti savo kraujo spaudimą, cholesterolį. Antrojo tipo cukrinis diabetas dažniausiai vystosi vyresnio amžiaus, nutukusiems ir mažą fizinį aktyvumą turintiems asmenims. Metabolinis sindromas yra kirvis visoms organų sistemoms, taip pat ir imunitetui.
– Kodėl būtent nutukimas yra tokia didelė blogybė? Dabar daug kalbama apie tai, kad nereikia kūno kulto, visi kūnai gražūs ir panašiai. Ir taip, tai yra gerai, kalbėti apie tai reikia, bet didelis antsvoris yra peilis sveikatai?
– Visų pirma, riebalų audinys yra labai didelis endokrininis organas. Didžiulė endokrininė liauka, kuri daro įtaką organizmui. Antra, riebalinis audinys gamina medžiagas, kurios sukelia lėtinį uždegimą. Visa tai labai žaloja įvairius audinius, kraujagysles, organų sistemas. Dėl to antsvoris nėra gražu ar negražu, tai tiesiog labai aktyvus organizmą veikiantis audinys. Net nežymus antsvoris ženkliai didina įvairių onkologinių susirgimų riziką. Antsvoris yra vienas iš veiksnių, kaip organizmas susidoros su įvairiais iššūkiais. Todėl jį reikia reguliuoti.
– Grįžtant prie omikron atmainos – jau išsiaiškinome, kad vienaip ar kitaip vis tiek su šia atmaina susidursime, tai kam tada dar reikalingos kaukės?
– Dabar turime prilaikyti ir kitus virusus. Aktualiausias yra respiracinis sincitinis virusas, kuris itin pavojingas vaikams, ir gripo virusas. Šiaip vaikai su respiraciniu sincitiniu virusu susiduria per pirmuosius dvejus gyvenimo metus. Vieni perserga sunkiau, kiti lengviau. Visos infekcijos priemonės, kuriomis stengėmės prilaikyti koronavirusą, pristabdė ir šį virusą. Virusų cirkuliacija visuomenėje buvo smarkiai sustojusi, todėl dabar jie yra alkani ir pikti. Jei visi staigiai nusiplėšime kaukes, bus jų protrūkis. Visuomenės imunitetas, kalbant apie respiracinį sincitinį virusą, yra prislopęs. Vaikai išvis jo neturi. Suaugusiems tai bus eilinis peršalimas, bet vaikams jis labai pavojingas. Jungtinėse Valstijose praeitą vasarą, kai buvo atsisakyta kaukių, ligonines užplūdo vaikai dėl šio viruso. Nors šiaip šis virusas būdingas tik šaltajam periodui. Dėl to viską reikia daryti palaipsniui.
– Ačiū už pokalbį.
