Nuo 3 iki 16 patikros punktų
Mobilieji patikros punktai, rodos, tiek Vilniuje, tiek kituose miestuose pastatyti jau visą amžinybę. Tačiau pašnekovė prisimena, kad dar visai neseniai, vos prieš dvejus metus teko sukti galvą dėl šios naujovės ir organizuoti sklandų jų darbą.
„Tada startavome su 3 taškais skirtingose lokacijose ir per dieną aptarnaudavome 100 pacientų, tiek atvykdavo atlikti testą. Dabar turime 16 mobiliųjų punktų ir per dieną galima atlikti testus daugiau nei 7,5 tūkstančiams žmonių“, – sakė G. Ropaitė-Beigė.
Taip pat, pašnekovės teigimu, Vilniaus savivaldybė buvo pirmoji, atvėrusi mokyklas. Pati pirmoji, vėl pradėjusi rengti pamokas kontaktiniu būdu, buvo Vilniaus kunigaikščio Gedimino mokykla. Vėliau buvo pradėti COVID-19 paviršių ir kaupinių testai ugdymo įstaigose.
„Atsipalaiduoti ir dabar negalime. Iš pradžių galvojome, kad bus tik viena banga, bet po jos atsirado ir antra, ir trečia, naujos atmainos, dėl to turime būti budrūs. Ir dabar kasdien testus Vilniuje atlieka apie 2,5 tūkstančio žmonių. Bet kiti įvykiai pasaulyje užgožia pandemiją“, – sakė laidos pašnekovė.
„Vilnius sveikiau“ per dvejus COVID-19 pandemijos metus sostinės mobiliuosiuose testavimo punktuose atliko daugiau nei 1,6 mln. testų, o virš 0,5 mln. testų – Vilniaus ugdymo įstaigose.
Pasak biuro atstovų, 2021 m. daug dėmesio buvo skiriama naujų individualių psichologinių konsultacijų ir grupinių užsiėmimų organizavimui.
Pernai suteikta virš 2,5 tūkst. individualių ir grupinių konsultacijų, taip pat beveik 1,5 tūkst. asmenų suteiktos priklausomybės konsultantų paslaugos. Be nuolat vykdomų psichikos ir fizinės sveikatos stiprinimo veiklų, įsteigta nauja savižudybių valdymo algoritmo koordinatoriaus pareigybė – taip siekiama aktyviau telkti visuomenę, siekiant atpažinti savižudybės riziką ir kurti pagalbos tinklą.
Pagrindinis tikslas – iki 2025 m. pailginti tikėtiną vidutinę vilniečių gyvenimo trukmę iki 83,7 metų (palyginti su 2018 m. fiksuota 77,5 metų vidutine gyvenimo trukmė).
Kviečia prisijungti padėti ukrainiečiams
Šiuo metu, pasak G. Ropaitės-Beigės, iš pandemijos, kurią vadinome mūšio lauku, dabar einame į kitą mūšio lauką.
„Neseniai kovidas buvo didžiausias mūsų priešas, o dabar turime kitokią situaciją. Vilniaus visuomenės sveikatos biuras labai greitai persiorientavo ir šiuo metu pabėgėlių nuo karo centre esame įkūrę emocinės paramos pagalbos teikimą, esame sutelkę didelį būrį savanorių ir teikiame pagalbą“, – sakė G. Ropaitė-Beigė.
Jos teigimu, jei yra žmonių, kurie norėtų jungtis prie savanorių komandos ir galėtų teikti emocinę pagalbą, dabar būtų pats laikas.
„Kartu su „Stiprūs kartu“, pradėjome iniciatyvą padėti ukrainiečiams rasti saugius laikinus namus. Planuojame, kad kasdien iki 30 žmonių dirbs būtent prie šios iniciatyvos ir bandysime surasti tinkamiausius namus. Labai džiaugiamės, kad galime prisidėti“, – sakė pašnekovė.
Norintys prisidėti ir teikti emocinę pagalbą, gali parašyti į info@vvsb.lt.
