Visame pasaulyje, pasak profesorės, inkstų ligomis serga 860 milijonų žmonių. Iš jų maždaug 4 mln. žmonių reikalinga dializė, 13 mln. išsivysto ūminis inkstų pažeidimas. O didžiąją dalį šių žmonių, maždaug 840 mln., sudaro tie, kurie serga lėtine inkstų liga. Ši liga turi 5 stadijas, dauguma žmonių, pasak prof. I. Bumblytės, turi pirmąsias ligos stadijas ir jokių simptomų nejaučia.
„Deja, dauguma lėtinių ligų labai ilgai būna be jokių simptomų, taip pat ir su inkstų ligomis. Dėl to reikia žinoti, kada išsitirti prevenciškai“, – laidoje kalbėjo gydytoja.
Yra kelios pagrindinės žmonių rizikos grupės, turinčios didesnę riziką sirgti inkstų ligomis. Tai sergantys cukriniu diabetu, turintys aukštą blogai kontroliuojamą arterinį kraujospūdį, taip pat tie, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis, vyresni nei 65 metų žmonės.
Rizikos grupėje ir tie, kuriems dažnai kartojasi šlapimo takų infekcijos.
„Atrodo, kas čia baisaus tas cistitas, šlapimo pūslės uždegimas. Bet laikui bėgant jis gali „pakilti į viršų“ ir sukelti inkstų uždegimus. Dalis žmonių serga inkstų akmenlige, jei ji kartojasi, tęsiasi, taip pat kyla rizika“, – sakė prof. I. Bumblytė.
Visoms šioms rizikos grupėms vertėtų kartas nuo karto atlikti inkstų tyrimus. Jie, pasak gydytojos, nebrangūs ir prieinami – šlapimo tyrimas, kraujo tyrime kreatinino koncentracija ir inkstų ultragarsas.
Sergant lėtine inkstų liga simptomai pradedami jausti tik 4–5 stadijoje. Jie gali būti labai bendri – silpnumas, apetito nebuvimas, nuovargis, mažakraujystė, kai kuriems pasireiškia aukštas kraujo spaudimas, kojų tinimai.
5-oje stadijoje reikalinga dializė arba inkstų transplantacija. Pirmose stadijose, pasak profesorės, inkstus dar galima išgelbėti – kartais ligą pavyksta visai sustabdyti, o kartais tik sulėtinti progresavimą. Tačiau kuo anksčiau pastebėjus ligą, tuo daugiau galimybių gydymui.
Lėtinės inkstų ligos atvejų pasaulyje vis daugėja. Profesorės teigimu, prie to prisideda ir gyvenimo trukmė, mat kuo ilgiau gyvename, tuo daugiau turime ligų. Be to, kuo daugiau kraujagyslių ligų, tuo daugiau bus ir inkstų ligų.
„Pirmiausia atsakykime sau į klausimą, ar esame rizikos grupėje, ar turime diabetą, aukštą kraujo spaudimą, širdies ir kraujagyslių ligos, šlapimo takų infekcijos. Prevencija yra kaip ir visų ligų – sveika gyvensena. Mažiau druskos, ne daugiau nei vieną arbatinį šaukštelį per dieną, vandens nuo 1,5 l, fizinis aktyvumas“, – sakė gydytoja.
Be to, kenkti gali ir vaistai nuo skausmo, ypač tada, jei dėl ligų juos reikia vartoti kasdien. Kuo ilgiau išliksime sveiki arba kuo geriau kontroliuosime savo sveikatą, tuo ilgiau inkstai išliks sveiki.
