Nutukimo skaičiai neramina
Tyrimo duomenimis, net 23 proc. vaikų Lietuvoje turi antsvorį arba nutukimą. Pasak profesoriaus, tokie skaičiai kelia nerimą.
„Turime Lietuvos mokslininkų atliktus duomenis prieš 10 metų, ir naujesnius, skaičiai yra panašūs, dažniausiai būna mažiau 20 proc. Mūsų tikslas nebuvo nustatyti, kiek vaikų turi antsvorį. Mes labiau tikėjome tėvų žodžiais nei svertume juos ir matuotume.
Visgi skaičiai neramina mus, nes artėjame su antsvorio ir nutukimo problema prie pietinių šalių, Amerikos, kurioje ši problema didžiulė. Ši problema yra didžiulė našta mūsų ekonomikai, gydyti nutukimo komplikacijas kainuoja didžiulius pinigus“, – laidoje kalbėjo medikas.
Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, kaip karantinas veikia vaikų sveikatą. Buvo stebima fizinė vaikų sveikata, kiti mokslininkai tyrė socialinius, psichologinius apsektus. Šie duomenys itin svarbūs, kadangi prieš tai istorijoje tokio ilgo karantino niekada nebuvo.
Praktiškai visi organai būna pažeidžiami
Gydytojas neabejoja, kad karantinas turės didelę įtaką vaikų sveikatai ir ateityje.
„Vienas pokytis tai yra fizinė sveikata, nutukimas. Jis turi daugybę komplikacijų, praktiškai visi organai būna pažeidžiami, jei žmogus būna nutukęs. Kuo ilgiau jis nutukęs, tuo didesnė tikimybė atsirasti komplikacijoms. Todėl sakome, kad nutukimą reikia gydyti jaunystėje.
Išryškėjo ir kitos problemos, pavyzdžiui, miego sutrikimai, kurių labai padaugėjo karantino metu. O geras miegas yra pats tikriausias vaistas nuo daugelio ligų. Na, ir žinoma, emociniai apsektai, depresija. Jau nekalbu apie tai, kad atsirado mokymosi problemos, stipriai sutriko žinių įgijimas“, – sakė prof. V. Urbonas.
Mokslininkai tyrimo metu pastebėjo, kad vaikus, kurie turėjo antsvorio ar nutukimo problemą, siejo tai, jog jie buvo linkę valgyti prie ekranų. O būtent toks elgesys dar labiau skatina nutukimą.
„Visada smagu žiūrėti į ekraną, sėdi kaip tešlainis ant sofos, nieko neveiki ir tiesiog žiūri. Jei skaitai knygą, smegenys aktyviau dirba. Kai valgai žiūrėdamas į ekraną, nepastebi, kad suvalgai dvigubai daugiau. Be to, valgomas šlamštinis, nesveikas maistas, kuriame yra tik tuščios kalorijos ir jokios naudos. Jau anksčiau buvo žinoma, kad prie ekranų valgyti negerai. Tačiau pastebėjome, kad nutukusiems vaikams visos karantino savybės pasireiškė daug stipriau nei tiems, kurie buvo liesi, neturėjo ydingų valgymo būdų, kaip prie ekrano“, – kalbėjo gydytojas.
Mokslininkai savo tyrime pateikė išvadą, jog jei vaikas karantino metu buvo rizikos grupėje, turėjo antsvorio, nuotaikos problemų, depresijos, mokymosi sutrikimų, pandemija ir izoliacija jam smogė dar labiau nei kitiems vaikams.
Viena iš grėsmingesnių komplikacijų – metabolinis sindromas
Prof. V. Urbonas pabrėžė, kad jei šeimoje nebus sveikos gyvensenos įpročių, tėvai valgys nesveiką maistą, vaikas taip pat valgys nesveikai ir turės didelių problemų ateityje.
„Ne mokytojai, ne gydytojai augina vaiką, o šeima. Tik per pavyzdžius galima paveikti vaikus. Jei visa šeima valgys sveiką maistą, žiūrės į ekranus saikingai, bus fiziškai aktyvūs, tik tada pasieksime rezultatus. Bet jei šeima nesirūpina, pagrindinis rūpestis yra darbas, vaikas auga be priežiūros, savo uždirbtus pinigus galėsite išleisti gydytojams. Vaikus reikia mokyti sveikos gyvensenos, fizinio aktyvumo, turėjimo veiklų po mokyklos“, – laidoje sakė gydytojas.
Tačiau yra kita problema, kai nukrypstama į kraštutinumus. Profesorius prisiminė vieną savo pacientą, kuris, pasibaigus pamokoms, per savaitę lankė 6 būrelius. Tokie vaikai, pasak mediko, nebeturi vaikystės, tad ir tėvams nereikėtų perlenkti lazdos.
Profesorius pataria tėvams ir seneliams jokiu būdu nekišti per prievartą vaikams maisto, taip pat neugdyti tradicijų, jog už gerus darbus vaikas apdovanojamas maistu.
„Maisto stygius ilgą laiką buvo didelė problema, tik dabar Europoje turime maisto perteklių. Dėl to tėvai, seneliai kartais per daug kiša maisto vaikui. Kartais tėvams paprasčiau duoti šokoladuką ar planšetę, nei užsiimti su vaiku. Bet tai nėra auklėjimas“, – kalbėjo prof. V. Urbonas.
Viena iš grėsmingesnių nutukimo komplikacijų, pasak gydytojo, yra metabolinis sindromas.
„Jei pažiūrėtume prieš 30 metų, būdavo sakoma, kad vaikai tokia liga neserga, pasaulyje yra vos vienas kitas. Dabar Lietuvoje tokių jau yra daug. Kita problema yra kepenų suriebėjimas ir dėl to atsiradęs kepenų uždegimas. Prieš 20 metų tokių ligonių nematydavau, dabar per mėnesį ateina 1-2 pacientai su pažeistomis kepenimis“, – sakė profesorius.
Ir šis pažeidimas nėra nekaltas – ilgainiui gali išsivystyti kepenų cirozė, o vėliau gali tekti net persodinti kepenis. Taip pat nutukimas paskatina arterinės hipertenzijos, širdies, kraujagyslių problemas, sąnarių, raumenų ligas.
Negana to, nutukimas padaro labai didelę vaikų psichikai, mat nutukę vaikai sulaukia daugybės patyčių, pašaipų iš bendraamžių.
