– Gydytojau, supažindinkite mus, kas yra galvos smegenų aneurizma?
– Galvos smegenų arterijų aneurizma yra kraujagyslės išsiplėtimas, susidaro maišelis, kuris gali suplyšti. Žmonės negimsta turėdami aneurizmą, jie gimsta turėdami kraujagyslės sienelės silpnumą, dėl kurio, bėgant metams, išsivysto ši liga. Vieniems anksčiau, kitiems vėliau, tačiau niekas tiksliai negali pasakyti, kada tai įvyks. Gydytojai gali numatyti, kurie išsiplėtimai pavojingesni, tačiau trūkti kraujagyslė gali bet kada.
– Ponia Andžela, aneurizma jums plyšo pačioje pandemijos pradžioje, bet ar prieš tai jūs jautėte kokius nors simptomus?
– [Andžela] Taip, jaučiau. Dažnai numodavau ranka – skaudėdavo už akies arba pačias akis, būdavo lyg pusės veido nutirpimas. Dirbau prie kompiuterio, simptomai pasireikšdavo dažniausiai po įtampos, galvodavau, kad tai dėl darbo. Išgerdavau vaistų ir nesikreipiau į gydytojus, galvojau paprastas migrenos skausmas. Kuo arčiau plyšimo, tuo labiau skausmas būdavo tarsi spaudimas galvoje. Atrodo, kad kažkas ten būtų „įdėta“, kartais net iki pykinimo.
– Ar nebuvo kokių nors didesnių baimių, tik migreną sau įtarėte? Ar negalvojote kreiptis į medikus?
– [Andžela] Ne, apie ligą ir aš, ir mano artimieji sužinojome tik tada, kai ji įvyko. Žinojau apie insultą, bet apie aneurizmą ne. Giminėje, tarp artimųjų niekas šia liga neserga.
– Labai svarbu atpažinti simptomus, tačiau beveik visiems mums yra skaudėję galvą. Gydytojau, kokiems simptomams esant reikia sunerimti?
– [Gydytojas] Iš 100 žmonių, kurie kreipiasi į priėmimą dėl galvos skausmo, vienam jau būna plyšusi aneurizma. Kol aneurizma neplyšusi, tol žmogų gali varginti kartas nuo karto atsirandantis skausmas, tačiau jis labai pasikeičia, kai ji jau plyšta. Tokiu atveju skausmas būna ypatingai stiprus, nepraeinantis. Visgi, jei skausmai varginantys, yra ir veido tirpimas ar kiti simptomai, reikia tirtis. Paprasčiausias būtų magnetinio rezonanso tyrimas. Ne visos aneurizmos sukelia skausmą.
– Svarbiausia, kad aneurizma neplyštų ir ją nustatyti kuo anksčiau. Jei žmogus turėjo panašius simptomus, ar jo artimas juos turėjo, ar reikia kreiptis į gydytoją ir prašyti magnetinio rezonanso?
– Taip, jei žmogus jaučia kažkokius kitokius skausmus, papildomus simptomus, skausmas intensyvėja, kiekvienas žmogus turi teisę prašyti to tyrimo.
– Ponia Andžela, kiek laiko jums tęsėsi skausmas?
– [Andžela] Jis būdavo nedažnas, intensyvesnis tapo tik prieš aneurizmos plyšimą. Dažniausiai skaudėdavo per mėnesį porą kartų, tikrai ne kiekvieną dieną. Prieš plyšimą skaudėjo dažniau, laikydavosi temperatūra, skaudėdavo akis. Prieš 8 metus turėjau sunkią ligą, hepatitą C, galvojau, kad galbūt leidžiami vaistai pakenkė kraujagyslėms.
– Kaip atrodė tas momentas, kai jums plyšo aneurizma?
– Tuo metu buvau lauke su kauke, buvo karantinas, buvome grįžome iš kelionės. Po skrydžio buvo praėjusios 2 savaitės. Pasilenkiau, akyse aptemo ir praradau sąmonę, nugriuvau. Kai atsigavau, girdėjau artimųjų balsus ir man prasidėjo toks skausmas, kokio gyvenime nėra buvę. Tuo metu tikriausiai man ir trūko kraujagyslė. Išpylė karštis, pakilo spaudimas, iš burnos pradėjo eiti putos. Nuvežė mane į ligoninę ir tada buvo atliekami tyrimai, leidžiami vaistai nuo skausmo. Man pasisekė, kad tą dieną dirbo gydytojas Pranculis, esu be galo jam dėkinga.
– Gydytojau, kai kalbame apie tokias staigias ligas, vis primename apie pirmąją pagalbą. Kokia čia yra pirmoji pagalba be tos, kad reikia iškart kviesti greitąją pagalbą?
– [Gydytojas] Kažko labai specifinio nėra, tačiau gali būti, kad prireiks atlikti dirbtinį kvėpavimą. Žmogui, kol atvažiuos iki ligoninės, reikia kuo mažiau judėti, nes pats pavojingiausias yra antras plyšimas. Praktiškai niekas neišgyvena antro plyšimo.
– 2 iš 5 aneurizmos plyšimo atvejų baigiasi mirtimi. Kas lemia, kad žmogus išgyvena? Kaip ponia Andžela minėjo, ji laimės kūdikis, kad liko gyva. Prisiminkime jos atvejį, kaip viskas vyko?
– Svarbiausia yra laiku suteikta pagalba. Aišku, dar priklauso nuo aneurizmos, jos lokalizacijos, nuo žmogaus būklės, kur išsilieja kraujas. Tačiau kiekviena aneurizma yra didžiulis pavojus ir manau, kad visas aneurizmas reikia gydyti. Didžiausios pasekmės būna dėl kraujo išsiliejimo, dėl to atsiranda simptomai.
– Ponia Andžela, jums buvo atlikta operacija, kaip jautėtės po to, kokia buvo reabilitacija, kiek ji truko?
– [Andžela] Jaučiausi labai sunkiai, labai ilgai laikėsi temperatūra, su ja net išleido namo. Reabilitacijos tada jokios negavau, nes buvo karantinas. Apie 4 mėnesius dvejinosi akyse ir buvo labai silpna, du mėnesius buvo tikrai labai sunku. Padėjo dukra, vyras, nes buvo labai silpna, negalėjau pati apsirengti, pavalgyti.
– Gydytojau, jei aneurizma jau vieną kartą plyšo, kaip toliau žmogus turi save prižiūrėti, ar padidėja kitų ligų, trombų rizika?
– [Gydytojas] Gali būti, kad prireiks ne vienos, bet 2 ar 3 operacijų, priklausomai nuo aneurizmos padėties. Apie 20 proc. žmonių turi ir kitas aneurizmas, pavyzdžiui, ir dešinėje, ir kairėje. Kitas aneurizmas taip pat reikia gydyti, nes yra didžiulė tikimybė, kad ir kitos plyš. Dar kruopščiau save prižiūrėti ir, aišku, atlikti tyrimus. Jei žmogus pamiršta, neatvažiuoja pagal gydytojų paskirtus vizitus, aneurizma vėl gali plyšti.
– Andžela, kaip pasikeitė jūsų kasdienybė po šio įvykio?
– [Andžela] Kaip minėjo gydytojas, kad reikia labai save saugoti ir prižiūrėti. Aš turiu dar kitas aneurizmas, bet jos mažos. Savijauta dabar pagerėjo, tačiau negaliu ilgai būti su kauke, svaigsta galva, trūksta deguonies, negaliu dirbti tiesioginio darbo prie kompiuterio. Mažiau toleruoju fizinį krūvį, negaliu ilgai stovėti karštoje patalpoje, ilgai eilėje, pradeda svaigti galva.
– Ar nuo gyvenimo būdo priklauso šios ligos eiga, ar ji, visgi, labiau pasirenka pati?
– [Gydytojas] Iš tiesų, jei lyginame su išeminės širdies liga ar insultais, aneurizma labiau pasirenka pati. Mes nežinome, kuris gimėme su silpnesne kraujagyslės sienele. Yra faktorių, kurie paankstina plyšimą, pavyzdžiui, aukštas kraujospūdis, rūkymas. Tokiu atveju liga išsivystys ne po 20, bet po 5 metų. […] Išvengti tragiškos baigties tikrai galima, bet reikia savimi rūpintis ir stebėti kūno ženklus.
– Ačiū už pokalbį.
