– Plaučių vėžio statistika skamba tragiškai – 1 500 diagnozių nustatoma kasmet, 1 300 žmonių iš tų atvejų miršta Lietuvoje. Ar tai Lietuvos problema? Kodėl taip yra?
– Taip, problema didelė, bet tai ne tik Lietuvos, o daugelio šalių problema. Plaučių vėžys atsiranda dėl įvairių priežasčių. Viena svarbiausių yra rūkymas. Bet labai svarbu žinoti, kad ir pasyvus rūkymas kelia didžiulę riziką. Net jei pats žmogus nerūko, tačiau kitas artimasis rūko namuose, darbo vietoje. Taip pat kai kurie vėžiai susiję su pavojingomis darbo sąlygomis, o kai kurie nulemti tam tikrų genetinių pokyčių. Tai viso pasaulio problema. Labai lengva prognozuoti, kas artimiausiu metu bus Lietuvoje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šalys pagal savo išsivystymą yra skirstomos į didelio, vidutinio ir menko išsivystymo. Pagal tai žiūrima, kokios ligos vyrauja šiose grupėse. Lietuva priskiriama prie vidutinio išsivystymo. Tendencijos rodo, kad šiose šalyse plaučių vėžio atvejų daugėja, taip pat daugėja mirčių dėl jo. Ši problema artimiausiu metu bus tik dar aktualesnė.
– Kaip suprantu, vėžio atveju daugėja, juo serga vis jaunesni žmonės ir vis daugiau moterų. Su kuo tai siejama?
– Vienareikšmiško atsakymo nėra. Galbūt vis daugiau pradeda rūkyti anksčiau, taip pat vis daugiau žmonių išgyvena ilgiau. Kategoriškai sakyti, kad vėžys jaunėja, negalėčiau, tačiau kad serga įvairaus amžiaus žmonės, tai tikrai taip. Mūsų centre jauniausias pacientas, kuriam diagnozavome plaučių vėžį, buvo 21 metų vyras. Vyriausias – virš 90 metų. Aišku, serga ne tik vyrai, bet ir moterys.
– Kaip yra dėl plaučių vėžio ir genetikos? Jei žinome, kad giminėje buvo plaučių vėžio atvejų, ar reikėtų būti atidesniam?
– Vėlgi, vienareikšmiško atsakymo nėra, nes plaučių vėžys labai skirtingas. Kiekvieno vėžio išsivystymui ir raidai įtakos turi skirtingi veiksniai. Tiesiogiai plaučių vėžys nėra paveldima liga, jei sirgo vienas iš tėvų, vaikas nebūtinai irgi sirgs. Tiksliai niekas nežino, tačiau gali būti tam tikras polinkis ir, veikiant papildomiems veiksniams, galbūt žalingiems veiksniams darbe, polinkis sustiprėja ir vėžys atsiranda.
– Daugumą vėžio atvejų sukelia rūkymas, bet apie 15 proc. vėžio atvejų atsiranda ne dėl jo. Kokios tai kenksmingos medžiagos, kurios gali daryti tokį poveikį?
– Negalima sakyti, kad toks medžiagos tiesiogiai sukelia vėžį. Jos paskatina visus pokyčius, kurie įvyksta ląstelėje. Ląstelė įgyja vis daugiau ir daugiau piktybinių savybių ir tada atsiranda vėžys. Tačiau tas laikotarpis nėra trumpas. Nuo pirmos surūkytos cigaretės iki dažniausio vėžio, vadinamo plokščių ląstelių vėžio, gali praeiti ir 5 metai. Tai nevyksta labai greitai, visas procesas turi etapus, o jų tikslus mechanizmas dar nėra iki galo žinomas.
– Tačiau, jei žmogus meta rūkyti, vėžys gali nebeišsivystyti, nors buvo pradėjęs vystytis?
– Kai žmogus rūko, žalojantis poveikis būna burnai, ryklei, gerklei, trachėjai, bronchams ir taip toliau. Kai kuriose vietose vis atsiranda vėžio ląstelių, bet imuninė sistema ištaiso šį defektą ir įvyksta grįžtamasis procesas. Pati ankstyviausia vėžio stadija, kai ji dar visiškai neišplitęs, gali visiškai išnykti, jei nebėra žalojančio veiksnio, kuris sukelia vis daugiau genetinių pokyčių. Organizmas sugeba atstatyti žalą.
– Kiek rūkymo laikas gali padaryti įtakos vėžiui, per kiek laiko gali išsivystyti vėžys?
– Turbūt 5 metai bus nepakankamai laiko. Papasakosiu šiek tiek istorijos. Iki Pirmojo pasaulinio karo apie tabako rūkymą nebuvo labai daug žinoma, nes jis nebuvo paplitęs ir apie plaučių vėžį pačios ankstyviausios publikacijos kalbėdavo, kad galbūt rūkymas su tuo susijęs. Pirmojo pasaulinio karo metu apkasuose kareiviai praleido labai daug laiko, o ten buvo baisios sąlygos, didelis šaltis, jiems buvo dalinamos cigaretės. Likę gyvi po karo „išmokė“ visus kitus rūkyti. Iš 100 tūkstančių žmonių plaučių vėžiu suserga maždaug 5 niekada nerūkę. Tačiau labai stipriai rūkę suserga maždaug 300. Visgi, svarbiausias veiksnys yra trukmė. Organizmas kurį laiką sugeba atlikti regeneraciją, bet jei žalingomis medžiagomis bombarduojama nuolat, rezervas išsenka ir atsiranda tiek mutacijų, kad atsiranda vėžys.
– Ar yra koks nors rizikos procentas žmogui, kuris rūko 5, 10 ar 15 metų?
– Galbūt ir yra, bet labai tiksliai tokių skaičių nenagrinėjau. Tačiau yra vidutiniškai paskaičiuota, kad iš jūsų 10 bendradarbių, kurie rūko, 2 susirgs plaučių vėžiu. Susideda keli veiksniai, kartais būna taip, kad žmogus rūko ir aktyviai, ir pasyviai, nes kažkas šalia irgi rūko. Arba dirba kokį nors darbą su kietosiomis dalelėmis. Beveik neįmanoma paskaičiuoti jų žalos, vienas žmogus gyvena prie gatvės, visiškai aklinai užsidaręs, kitas atsidaręs langus ir jų koncentracija labai skirtinga.
– Kiek plaučiai gali atsistatyti metus rūkyti?
– Vienareikšmiško atsakymo nėra. Plaučiai yra pasirengę kontaktui su išore, labai stipriai išplėtoti gynybiniai mechanizmai. Tačiau nuolatinis kontaktas lemia tai, kad plaučiuose yra labai diferencijuotos ląstelės ir jų funkcijos. Virpamieji plaukeliai iš apačios, iš bronchų virpėdami kelia įkvėptas dulkeles, grybus, bakterijas į viršų. Rūkant šis mechanizmas pažeidžiamas. Kai žalojimas baigiasi, prasideda regeneracija. Po viruso regeneracija trunka apie 2–3 mėnesius, o metus rūkyti per 2 metus daug pokyčių irgi išnyksta. Bet jei jau buvo randas, genetiniai pokyčiai, rizika yra. Visgi, rizika bėgant metams ir nerūkant mažėja. Tyrimai rodo, kad rūkymas sutrumpina gyvenimą 10–15 metų. Jei žmogus rūkyti meta pakankamai anksti, iki 45 metų, pokyčių nelieka beveik jokių. Vėliau teigiamas pokytis daug mažesnis, bet jis vis tiek yra.
– Tabako pramonė sugalvojo naujų būdų prisitaikyti ir dabar yra kitų rūkymo rūšių – kaitinamasis tabakas, elektroninės cigaretės. Ar egzistuoja mažiau žalingas rūkymas?
– Atsakymas aiškus – ne, tokio rūkymo nėra. Reklamuojama, kad tai yra saugi alternatyva, bet tai ne tik nėra saugi alternatyva, bet ji į rūkymą įtraukia dar daugiau žmonių. Žalojantis tabako poveikis išryškėja po daugelio metų ir tie duomenys ateis tik po kurio laiko. Tačiau dabar matome, kad lėtinis žalojantis poveikis bus ne tik ne mažesnis, bet ir galbūt didesnis.
– Tačiau gamintojai, pristatydami tokius gaminius, pabrėžia, kad jie neturi dervų ar juose yra mažiau kenksmingų dalių. Ar žinome, kas toje cigaretėje yra tokio blogo, kas labiausiai kenkia, ar visi komponentai sukelia ligas?
– Turbūt nėra vienintelės medžiagos, tačiau plaučiai nėra pritaikyti, kad juos kažkas degintų. Pažeidimai vyksta tol, kol įvyksta ląstelės išsigimimas ir tai skatina ligas.
– Plaučių vėžys yra klastinga liga, nes didžioji dauguma atvejų yra nustatomi jau pažengusioje stadijoje. Kodėl taip yra? Ar dėl to, kad plaučių vėžys tylus ir nieko nejaučiame, kol liga nepažengia?
– Plaučių vėžys dažniausiai prasideda bronchų viduje, retkarčiais jis atsiranda plaučių audinyje. Plaučiai neturi jokio skausmo receptoriaus, nes kitaip kvėpuojant juos nuolat skaudėtų. Kvėpavimo sistema reaguoja kosuliu, o rūkant prie kosulio priprantama. Bronche gimęs vėžys prasideda kosuliu, tačiau rūkančiam tai atrodo normalu. Kol vėžys nepaliečia plaučių apvalkalo, nėra jokių ligos požymių, jokio šanso, kad ji bus diagnozuota anksti.
– O jei yra kosulys, vėžys gali dar būti pirmų stadijų?
– Žinoma, jei tik žmogus pagalvoja apie tai ir eina pasitikrinti. Pas šeimos gydytojus ateina nemažai žmonių, kurie kosėja 3 mėnesius, tai yra laikotarpis, per kurį po infekcijos plaučiai atsistato. Jei po 3 mėnesių žmogus vis dar kosėja, reikia sunerimti.
– Kokie tyrimai taikomi nustatyti ankstyvą vėžį?
– Jei vėžys yra bronche, jį aptikti galima tik atliktus bronchoskopinį tyrimą. Užšaldoma, į plaučius įvedamas plonas zondas ir pasižiūrimi bronchai iš vidaus. Periferinis vėžys anksti gali būti aptiktas tik atlikus plaučių kompiuterinę tomografiją. Jau ilgiau nei 10 metų kai kuriose šalyse yra ankstyvo plaučių vėžio aptikimo programos. Tai kompiuterinės plaučių tomografijos atlikimas rizikos grupių žmonėms.
– Kas yra tos grupės?
– Rizikos grupei priklauso tie žmonės, kurie rūko ilgai ir daug, natūraliai tai bus vyresnio amžiaus žmonės. Norėčiau pabrėžti, kad paso amžius skiriasi nuo biologinio amžiaus. Pagal pasą jam gali būti 60 metų, bet jo biologinis amžius bus 70, o gal net 75 metai, nes rūkymas sendina. Pastebėta, kad tokių programų rezultatas geras, vėžys aptinkamas anksčiau. Tačiau įsivaizduokite, kad aptikome vėžį tokiam žmogui, kuris jau turi koronarinę širdies ligą, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, dar cukrinį diabetą. Ir tos ligos dažniausiai būna jau tokios sunkios, kad žmogus miršta nuo jų, o ne nuo plaučių vėžys. Japonai pagalvojo, kad iš tokių programų laimime labai mažai. Be to, suserga ir niekada nerūkę žmonės ar rūkę pasyviai. Tada buvo pradėti tirti visi žmonės, kuriems virš 40 metų, nesvarbu, ar jie rūko, ar ne. Jie atliko kompiuterinę tomografiją ir aptiko daug plaučių vėžio atvejų. Paskaičiavo, kad jei būtų tyrę ne pagal amžių, o tik rūkiusius žmones, tai 70 proc. atvejų šių vėžių nebūtų radę. Taip pat jie dar pastebėjo, kad jaunesniems žmonėms vėžio aptikimas buvo daug naudingesnis, nes jiems dar galėjo panaudoti visą spektrą priemonių, jie galėjo grįžti į gyvenimą, vėl dirbti ir skatinti ekonomiką. Tad reikia pagalvoti, ar žiūrime tik tiesmukai į ekonomiką, ar į žmogaus gyvybę.
– O kaip šiuo metu Lietuvoje, ar galima pasitikrinti profilaktiškai?
– Kol kas jokios profilaktinės programos nėra, pasitikrinti nemokamai negalima, bet galima atlikti kompiuterinę tomografiją dėl kitų ligų. Dažnai ji atliekama dėl širdies ir atsitiktinai aptinkamas plaučių vėžys.
– Ko gero, yra pacientų, kurie net sužinoję vėžio diagnozę toliau rūko. Kodėl vis tiek būtų verta mesti rūkyti, ką pasakytumėte tokiems žmonėms?
– Daugeliu atveju, kai paklausiame, kodėl žmogus rūko, išgirstame atsakymą – na, koks skirtumas, aš vėžį jau turiu, koks skirtumas, gyvensiu ilgiau ar trumpiau. Žmonės, traukdami dūmą, kviečiasi į save ir vėžį – ateik, ateik. Gydymo efektyvumas daug mažesnis, nekalbant apie riziką atsirasti kitoms ligoms.
– Gydytojau, koks jūsų sveikatos receptas?
– Dažniausiai mūsų klausia, kaip sustiprinti imunitetą. Visų pirma, svarbiausia yra pilnavertė, natūrali mityba. Sintetiniai vitaminai ne tik nepadeda, kai kurie net didina plaučių vėžio riziką. Antra, turime ilsėtis, reikia reguliaraus fizinio aktyvumo. Net susirgus plaučių vėžiu, fizinis aktyvumas prailgina išgyvenamumą. Ir, žinoma, socialiniai kontaktai, buvimas su šeima, draugais, yra labai svarbu.
