– Ar tikrai reikia bijoti menopauzės? Kaip pačios moterys reaguoja į šį žodį, laikotarpį?

– Žinote, šis laikotarpis neaplenks nė vienos. Visoms ateis laikas, kai prasidės menopauzė, dings menstruacijos ir prasidės kitas gyvenimo etapas. Tačiau bijoti menopauzės nereikia. Geriausia ruoštis morališkai ir fiziškai, kalbu apie fizinius pratimus. Nusiteikti, kad kitaip nebus.

– Kas yra menopauzė, kiek ji trunka, kada yra jos pradžia ir pabaiga?

– Gimdama kiekviena mergaitė turi maždaug milijoną kiaušialąsčių. Kai prasideda menstruacijos, dažniausiai tai būdavo apie 15–us metus, dabar jos prasideda maždaug 10–11 metus, lieka apie 300 tūkstančių kiaušialąsčių. Nuo gimimo iki 10–15 metų tam tikra dalis jų jau būna išnykusios. Per visą gyvenimą kiaušialąstės, kurios ovuliuoja, sudaro nuo 300 iki 500.

– Tiek galimybių pastoti.

– Taip. Nuo to laikotarpio, kai prasidėjo menstruacijos, iki tol, kol prasideda menopauzė, būna apie 300–500 ovuliacijų. Reiškia, galimybė pastoti yra tiek kartų. Visos kitos kiaušialąstės išnyksta. Kai nebelieka kiaušialąsčių, tas periodas vadinamas menopauzės pradžia.

Foto: Shutterstock

– Seniau būdavo įprasta, kad menopauzė prasideda virš 50 metų, dabar ji prasideda ir 40, ir 35 metų, retkarčiais net 31 metų. Kodėl taip vyksta?

– Mūsų populiacijoje prieš 25 metus menstruacijų pradžia būdavo apie 15–us metus, pabaiga maždaug 55 metų. Dabar turime daugybę moterų, kurioms 35–45 metai, o jau prasidėjo menopauzė. Tokiu atveju sakome priešlaikinis kiaušidžių išsekimas, nevartojame termino menopauzė, kad moterims neskambėtų taip baisiai. Bet rezultatas tas pats. […] Kuo anksčiau prasideda menstruacijos, tuo anksčiau, galime tikėtis, kad jos ir baigsis. Jei jos prasidėjo 10–ies, gali būti, kad 45–erių jau bus menopauzė. Yra įvairūs faktoriai, kurie lemia tokį paankstėjimą. Pavyzdžiui, rūkymas, kuris blogina kiaušidžių kraujotaką, stresas turi didelę įtaką, taip pat buvusios ginekologinės operacijos, ypač kiaušidžių. Daugėja pacienčių, sergančių endometrioze. Ši liga pažeidžia kiaušidžių audinį ir per operaciją didelė dalis kiaušidės arba ji visa yra pašalinama. Tada rezervas sumažėja.

– Ir būtent tokias tendencijas jūs matote per 10–15 metų?

– Visi procesai greitėja, mes ir patys gyvename greičiau. Kiaušialąsčių naudojimas ir nykimas visada vyksta, bet jis intensyvesnis, kai prasideda ovuliacija. Tad jei anksčiau prasidėjo, tikėtina, kad greičiau ir pasibaigs.

– Kam labiausiai gresia ankstyva menopauzė, į ką moterims atkreipti dėmesį?

– Tiksliai numatyti nėra įmanoma, bet reikėtų atkreipti dėmesį į mamos praeitį, jos anamnezę, kada jai baigėsi menstruacijos, tai yra svarbu. Atsiranda tam tikri signalai. Pavyzdžiui, pacientė atėjusi sako, kad jau keletą mėnesių nėra menstruacijų. Nereikia į tai numoti ranka, reikia atkreipti dėmesį, tai gali būti patys pirmi signalai. Bet nėra grupės moterų, kurios turi padidintą riziką. Be abejo, tos, kurios, kaip sakiau, yra po kiaušidžių ar vėžio operacijos. Vėžio gydymas paveikia kiaušides. Jos labai greitai turi apsispręsti dėl ateities, yra tokia procedūra kaip kiaušialąsčių šaldymas. Kol nepradėtas cheminis arba spindulinis gydymas, galima užšaldyti kiaušialąstes. Kai vėžys bus pagydytas, su atšildytomis kiaušialąstėmis galėtume atlikti pagalbinį apvaisinimą.

Gražina Bogdanskienė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

– Pakalbėkime apie menopauzės pradžią. Juk nėra taip, kad atsikėliau vieną dieną ir ji prasidėjo. Sakėte, kad sutrikęs menstruacijų ciklas gali apie tai pranešti, kas dar?

– Taip, procesas gali tęstis pusę metų, bet gali tęstis ir 5–7 metus. Kiekvienas žmogus yra individualus. Iš pradžių pradeda sutrikti menstruacijų ciklas. Jei tarp menstruacijų normalu yra 25–35 dienų tarpas, tai jei jis pradeda trumpėti arba ilgėti, mėnesinės tampa nereguliarios, reikia atkreipti dėmesį, galbūt kažkas negerai, kreiptis į gydytojus ir atlikti tyrimus. Pagrindinis tyrimas, kuris duoda daug informacijos, yra antimiulerinio hormono tyrimas. Šis hormonas rodo likusį kiaušidžių rezervą. Jei antimiulerinis hormonas yra normos ribose, moteris gali nesukti galvos, nebus ankstyvos menopauzės ar priešlaikinio kiaušidžių išsekimo. Bet jei jis sumažėjęs, ji turi skubėti gyventi, jei nori turėti šeimą. Gali prasidėti ne tik ciklo sutrikimai, bet gali prasidėti kraujavimai tarp menstruacijų. Kiti simptomai, tokie kaip karščio pylimas, nemiga, širdies plakimas atsiranda vėliau. Bet pirmi signalai yra ciklo sutrikimai.

– Jei moteris jau jaučia kokius nors simptomus, atlieka tyrimą, dar galima užbėgti įvykiams už akių? Kaip sakote, reikia skubėti gyventi, jei tai parodo tyrimas. Kaip moteris reaguoja ir kokia tikimybė pastoti, jei procesas jau prasidėjęs?

– Moterys reaguoja labai skausmingai, kaip sako, negaliu patikėti, kad 35 metų „man jau viskas“. Dar vaikų negimdė, o jau viskas pasibaigė. Kai sumažėjusios kiaušidžių atsargos, atliekame ne tik šio hormono tyrimus, bet ir kitus. Atlikus kitus tyrimus, galime pateikti rekomendacijas, ką reikia daryti ir kada skubėti.

– Ar šie tyrimai brangūs? Ar juos apmoka ligonių kasos, ar tai pačių moterų reikalas?

– Mano žiniomis, visus hormoninius tyrimus ir ultragarsinį kiaušidžių tyrimą apmoka ligonių kasos. Tačiau man neteko girdėti, kad valstybinės gydymo įstaigos atliktų antimiulerinio hormono tyrimus.

Menopauzė
Foto: Shutterstock

– Šiais laikais moterys gimdo vėliau, pirma renkasi karjerą, o tada šeima. Statistikos departamento duomenimis, dar 2001 metais pirmas gimdymas vidutiniškai būdavo sulaukus 24 metų, dabar jis yra maždaug 28 metų. Ar jūs, kaip gydytoja ginekologė, turite patarimą, iki kada reikia susilaukti pirmo vaiko? Būna, kad moterys pyksta, kai pasakoma, jog iki tam tikro amžiaus reikia susilaukti pirmo vaiko. O kokia jūsų, kaip medikės, nuomonė?

– Negalime sakyti, kad iki 30–ies pagimdyti būtina. Tačiau rekomendacija, pabrėžiu – rekomendacija, yra iki 35 metų. Dėl to, kad nuo 28 metų atsiranda įvairūs hormonų sutrikimai ir nuo tada kiaušidžių rezervas pradeda greičiau mažėti. Nesakau, kad po 35 metų neįmanoma pagimdyti, tačiau nuo 36 metų atsiranda rizika naujagimiui gimti su chromosomų liga 5 kartus padidėjusi. Jei mūsų populiacijoje rizika gimdyti naujagimį, sergantį Dauno sindromu, yra 1 iš 4 tūkstančių, tai virš 36 metų rizika išauga iki 1 iš 800. Ne tik mažėja kiaušidžių rezervas, bet po 35 metų blogėja kiaušialąsčių kokybė. Kiaušialąsčių kokybė, artėjant prie 40–ies, nepalyginama su ta, kuri buvo iki 35–erių. Ji žymiai blogesnė. Pastojimas yra daug sudėtingesnis ir dažniau susiduriama su savaiminiais persileidimais. Nesakau, kad po 35–erių negalima padėti, padedame ir 50–metėms.

– Kaip nutinka, kad vaiko susilaukia ir 50–metė? Ar genetika nulemia tai, kad menopauzė prasideda taip vėlai?

– Nelabai tikėčiau, kad vyresnė nei 50–metė pastoja su savo kiaušialąstėmis. Dažniausiai, ką rodo ir mūsų praktika, ir pasaulinė, kad tokiu atveju yra pastojama su donorine, kitos moters kiaušialąste. 45–50 metų kiaušialąsčių kokybė labai prasta ir mokslininkų įrodyta, kad tik 1 kiaušialąstė iš 8 būna kokybiška. Tikėtina, kad per 8 mėnesius tik viena kiaušialąstė bus kokybiška, jei bandoma pastoti tokių metų.

– O ką reiškia ta nekokybiška kiaušialąstė? Didelė apsigimimų rizika?

– Ir apsigimimų, ir taip pat sakome taip dėl to, kad kai atliekame pagalbinį apvaisinimą ir žiūrime per mikroskopą, kaip atrodo kiaušialąstė, jos labai skiriasi. Visų pirma, skiriasi chromosomų sandara. Jos įvertinti negalime, galime įvertinti tik tada, kai gimsta apsigimęs naujagimis. Jauna kiaušialąstė būna šviesi, graži, tiesiog, sakome, šviečia. Vyresnė kiaušialąstė atrodo tamsi, žinome, kad nieko gero nebus.

Menopauzė
Foto: Shutterstock

– Grįžtant prie menopauzės simptomų. Vienos sako, kad visiškai nieko nejaučia, kitos norėtų neiti į darbą ir gulėti lovoje.

– Teisingai, ne visos vienodai išgyvena menopauzę. Procesas organizme vyksta visoms vienodas – mažėja estrogeno, nes nebėra kiaušialąsčių. Visi skundai yra susiję su estrogeno sumažėjimu, vadinami vegetaciniai simptomai. Atsiranda karščio bangos, vienos moterys jaučia, kitos ne. Taip pat labai vargina prakaitavimas. Turiu pacienčių, kurios sako, kad reikia keltis naktį ir keisti marškinius 16 kartų. Prasideda nemiga, dėl jos atsiranda dirglumas, nekokybiška darbo diena, atsiranda nuotaikų svyravimai, nuotaika gali pereiti iki depresijos. Pakinta širdies ir kraujagyslių darbas, nes dėl estrogenų mažėjimo atsiranda kraujagyslių spazmai, padidėja infarkto ir insulto rizika. Kai per mažai estrogenų, sutrinka kalcio patekimas į kaulus, didėja kaulų lūžių ir osteoporozės rizika.

– O kaip yra dėl svorio? Ypač moterims svoris yra skaudi tema. Ar tiesa, kad jis auga nuo bet ko ir tas vienas kąsnis atitinka 15 kąsnių?

– Beveik tiesa. Lėtėja medžiagų apykaita ir suvalgant tą patį maisto kiekį reikia daug didesnio fizinio aktyvumo, kad kalorijos būtų sudegintos. Taip pat plaukai ir nagai – blogėja plaukų kokybė, nagų.

– Dabar tikriausiai bandysime nagrinėti svarbiausią klausimą – ar įmanoma atitolinti menopauzę ir ką galime dėl to padaryti?

– Mažiau streso ir fizinio aktyvumo, tai paprasčiausias patarimas, kuris sunkiai įgyvendinamas. Jei įmanoma, reikia išsimiegoti ir sportuoti. Taip pat yra taikomas kiaušidžių atnaujinimas. Daugelis nori būti gražios, be raukšlių ir panašiai. Tą patį, ką daro veidui, rankoms ir panašiai, galime padaryti ir kiaušidėms. Tai vadinama PRP – kiaušidžių trombocitais praturtintos plazmos injekcija į kiaušides. Tai reiškia, kad paimi moters kraują, jį koncentruojame, o trombocituose yra augimo faktoriai, kuriuos suleidus į kiaušides, kamieninės ląstelės virsta į kiaušialąstes. Vėl atsistato procesas, vyksta ovuliacija. Aišku, jei menopauzė vyksta jau 3–5 metus, nebepadėsime. Negalime pasakyti, kiek atitolintų tiksliai menopauzę. Bet moterims, kurioms yra priešlaikinis kiaušidžių išsekimas, ši procedūra tiktų. Tačiau kiekvienas atvejis individualus.

– Kitas būdas yra pakaitinis hormoninis gydymas. Vieni sako, kad šis gydymas yra jaunystės išlaikymas, kiti – kad tai labai pavojinga.

– Apie jį labai daug mitų. Pagrindinis klausimas yra ar nepadidina vėžio rizikos. Galima atlikti kiaušidžių vėžio žymenis. Yra genetiniai tyrimai, kurie, deja, brangūs, jie skirti įvertinti, ar yra krūtų ir kiaušidžių vėžio genas. Jei jis yra, kategoriškai negalima skirti šio gydymo. Pakaitinis hormoninis gydymas susidaro iš estrogenų ir progesterono. Yra grupė pacienčių, kurioms galime skirti tik estrogenus, pavyzdžiui, po gimdos pašalinimo nėra reikalo skirti progesterono, nes menstruacijų vis tiek nebebus. Naudojant tik estrogenus mokslas nesako, kad padidėja krūtų ar kiaušidžių vėžio rizika. Naudojant kombinuotą gydymą, yra šiek tiek didesnė insulto, infarkto ir krūtų vėžio rizika. Jei gimda neišoperuota, skirti vien estrogenų negalima, nes padidėja gimdos gleivinės vėžio, būtinai turi būti kartu progesteronai. Jei praeityje mama ar močiutė sirgo kiaušidžių ar krūtų vėžiu, reikia labai atsargiai, taip pat, jei šeimoje buvo mirčių nuo infarkto ir insulto. Reikia išsamiai iširti moterį, tačiau griežtai atkalbėti nedrįsčiau.

Menopauzė
Foto: Shutterstock

– Kiek ilgai galima taikyti pakaitinę hormonų terapiją?

– Mūsų rekomendacijos yra iki 65 metų. Pasaulyje, JAV skiriama iki gyvenimo pabaigos. Kiekviena šalis sudaro savo gaires.

– Kokie būtų jūsų pagrindiniai patarimai moterims, išgyvenančioms menopauzę?

– Stengtis nebijoti ir kreiptis į ginekologą, klausti konkrečių klausimų. Jei apylinkės ginekologas negali atsakyti į klausimus, galite kreiptis į gydytojus specialistus. Nebijoti. Reikia padaryti, kas priklauso nuo tavęs, savimi rūpintis ir kreiptis.

– Ačiū už pokalbį.