Pasak pašnekovo, šiuo metu iš tiesų jaučiama didelė šių traumų banga. Ypač gerai tai galima pamatyti Žalgirio klinikoje, kurioje yra universiteto mokymų bazė – ten ruošiami odontologai bei priimami žmonės su traumomis galvos srityje.
„Mano draugų chirurgų žodžiais, tokios traumos jau yra kasdienybė“, – sakė V. Almonaitis.
Visgi, paspirtukininkai gatvėse važinėja jau ne pirmus metus, kodėl tik dabar pastebimos problemos dėl itin dažnų traumų?
Gydytojo manymu, tam įtaką padarė karantinas. Pasak pašnekovo, paspirtukų nuomos paslauga Lietuvoje atsirado 2019 metais. Bet tų pačių metų pabaigoje buvo kovido protrūkis Kinijoje, prasidėjo karantinas, tad visi sėdėjome namuose ir paspirtukų poreikio nebuvo. Dabar, pasibaigus karantinui, kai žmonės pradeda judėti ir nenori važiuoti viešuoju transportu, ši paslauga tampa dar populiaresnė.
„Traumos su paspirtukais yra gana naujos, todėl sunku pasakyti Lietuvos statistiką. Amerikoje paspirtukų naudojimas didmiesčiuose prasidėjo 2017 metais, Europoje, Vokietijoje 2019 metais. Dviračiu važiuojant traumos dažnesnės pečių, rankų, alkūnių, riešų srityje. O važiuojant paspirtuku trečdalį traumų sudaro veidas ir po to viršutinė kūno dalis. Važinėjama vertikalioje pozicijoje, todėl susidūrus su kliūtimi žmogus virsta galva į priekį“, – kalbėjo V. Almonaitis.
Socialiniuose tinkluose gydytojas odontologas dalinosi, jog viena pacientė po traumos su paspirtuku į ligoninę atvyko be 5 dantų. Ar tokias pasekmes dar galima ištaisyti?
„Viską įmanoma šiais laikais atstatyti, tik klausimas, kiek laiko ir pinigų tam reikės. Gali tekti naudoti implantus, o neretai traumos metu nukenčia ir kaulai šalia priekinių dantų. Tada reikia rekonstruoti ir kaulą, toks procesas gali užtrukti metus. Per tą laiką žmogus turi nešioti kosmetinį implantą.
Implantai brangi technologija. 1 dantį atstatyti su implantu ir porcelianiniu vainikėliu priekinėje srityje dažniausiai kainuoja apie 1 500 eurų“, – pasakojo laidos pašnekovas.
Pasak gydytojo, tyrimai rodo, kad šios traumos dažniausiai įvyksta po darbo bei naktį ir tamsiuoju paros metu. Būtent tai gali būti dar viena priežastis, kodėl dabar susidūrėme su traumų piku – į Lietuvą atkeliavo tamsusis metų laikas, dienos tapo trumpesnės, matomumas blogesnis.
Be to, V. Almonaitis pastebi, kad važiuojant dviračiu galima matyti daugiau nei važiuojant paspirtuku.
„Šiuo metu prasidėjo ir lietaus sezonas, kelio danga slidi, gali pasitaikyti įvairių kliūčių, pavyzdžiui, medžio šakos, nukritusios dėl vėjo. Prisideda šalmų nenaudojimai. Juos naudoja tik apie 5 proc. žmonių, nors pagrindinės traumos yra būtent galvos srityje. Šalmas padėtų apsisaugoti bent nuo trečdalio traumų“, – kalbėjo V. Almonaitis.
Gydytojo teigimu, pastebima, kad bent pusė traumuotų žmonių būna apsvaigę nuo alkoholio. Taip pat dažnai traumuoti žmonės būna tie, kurie pirmą kartą važiavo paspirtuku.
