Rytų Anglijos universiteto Noridžo medicinos mokyklos profesorius Paulas Hunteris portalui BBC sakė: faktas, kad vis daugiau vaikų suserga norovirusu, „be jokios abejonės“ byloja apie sumažėjusį imunitetą šiai infekcijai.

Imunitetas mažėja, kai infekcija vis rečiau sutinkama, nėra galimybių su ja susidurti – tai lemia su koronavirusu susijęs užsidarymas.

„Jau pastebime, kad daugėja ir kitų kvėpavimo takų virusų atvejų, o tai mums primena, kad, pasibaigus karantinui ir ribojimams, paūmės kitos infekcijos. Gali kilti papildomų problemų tiek visuomenės sveikatai, tiek gydymo įstaigoms. Naujosios Zelandijos gydytojai jau sukūrė šiam fenomenui skirtą terminą „imuniteto skola“, – sako profesorius.

Apie žarnyno virusines ir bakterines infekcijas laidoje „Sveiki! su gydytoju V. Morozovu“ papasakojo šeimos gydytojas Valerijus Morozovas.

Valerijus Morozovas, Gabrielė Grinkaitė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

– Žarnyno infekcijos tradiciškai būdingos šaltajam laikotarpiui, tačiau štai šią vasarą Anglijoje įvyko noroviruso protrūkis. Tokiu metų laiku nustatoma tik apie 50 šio viruso atvejų, bet štai prieš keletą savaičių buvo nustatyta net 150 susirgusiųjų norovirusu. Kaip gali taip nutikti, kad žiemą plintanti infekcija pradeda plisti vasarą? Kaip su tuo susijęs koronavirusas?

– Taip, gali būti susijęs koronavirusas. Virusams plisti reikia žmonių, jis gali šiek tiek išlikti ant paviršių, bet daugintis ne žmogaus ląstelėje negali. Taigi, reikia bendravimo. Jo per karantiną neturėjome. Virusinės žarnyno infekcijos, kaip ir peršalimo virusai, turi sezoniškumą ir labiau pasireiškia žiemą, nes būtent tuo metu būname uždarose patalpose, jose bendraujame, vaikai eina į mokyklas, darželius, suaugę į darbus. Tačiau dabar bendravimas atsirado tik vasarą. Vienas iš Naujosios Zelandijos infektologų panaudojo labai gražią frazę – infekcijos skola. Jei infekcija nepasireiškė žiemą, tai atsiras tada, kada vėl galės.

– Na, vadinasi, koronavirusas su tuo tikrai glaudžiai susijęs. Tačiau užsikrėsti galime ne tik norovirusu, yra ir kitų infekcinių žarnyno ligų, pavyzdžiui, rotavirusas. Kokiomis infekcijomis žarnyno dar galime užsikrėsti?

– Iš tiesų, yra ir rota-, ir noro-, ir astro-, entero-, ir dar virš 30 skirtingų virusų, kuriais galime užsikrėsti. Taip pat ir hepatitu A, kuris pasireiškia virusiniu viduriavimu, o kaip komplikacija yra kepenų pažeidimas. Šalyse, kur higienos sąlygos prastesnės, virusų dar daugiau. Lietuvoje su jais susitvarkome geriau.

Rotavirusas
Foto: Shutterstock

Kuo šie virusai skiriasi ir ar jų simptomai visų tokie pat?

– Iš esmės, taip. Anglakalbės šalys turi tokią frazę kaip skrandžio gripas. Tada visi įsivaizduoja, kad serga gripu ir vemia, nors tai netiesa, tai žarnyno virusas. Simptomai priklauso nuo to, ką labiau pažeidžia: jei skrandį, labiau vemiame, jei labiau žarnyną – viduriuosime. Kai virusas piktesnis, galima stipriai karščiuoti, laužo kaulus, skauda galvą. Panaši situacija su koronavirusu, vienam praeina sunkiau, kitam lengviau. Tik koronaviruso atveju kosėjame ir skauda gerklę, o čia vemiame ir viduriuojame.

Kaip labai pavojingos žarnyno infekcijos – ar nuo jų galima mirti, ar viskas baigiasi nemaloniais pojūčiais tualete?

– Kadangi nesame trečiojo pasaulio šalis ir galima laiku patekti pas medikus, dažniausiai viskas baigiasi pakankamai paprastai. Deja, prieš kelerius metus turėjome mirtį nuo rotaviruso, bet ten buvo priežiūros klausimas ir per vėlus važiavimas pas gydytojus. Virusai gali turėti savo komplikacijų. Lietuvoje blogesnė eiga dažniausiai būna tada, kai prireikia lašelinės.

Ir pavojingiausi tokie virusai yra vaikams bei senyvo amžiaus žmonėms?

– Taip. Dažniausiai jie greičiau perkaista ir praranda skysčius, dėl to yra jautresni, taip pat vyresni žmonės turi gretutinių ligų. Trečia, maži vaikai dažniausiai su tokiais virusais kontaktuoja pirmą kartą, jie neturi imuniteto, o pirma liga yra rimtesnė. Vyresnio amžiaus žmonių imunitetas jau pamiršta vaikystėje buvusias infekcijas ir dėl to vėl reaguoja kaip pirmą kartą.

Žarnynas
Foto: Shutterstock

Yra ir žarnyno bakterinės infekcijos, kurios dažniau pasireiškia vasarą. Ir jos plinta ne dėl bendravimo, o dėl maisto.

– Taip, vasarą bakterinės žarnyno infekcijos dažniausiai atsiranda dėl blogai paruošto maisto. Virusai aplinkoje nesidaugina, tik žmogaus organizme. O štai bakterijos gali daugintis maiste. Taip nutinka, jei maistas paliktas netinkamoje temperatūroje arba nusipirkote perpjautą arbūzą, kuris buvo pjautas su nežinia kokiu peiliu. Todėl vasarą, kai šilta ir labiau atsipalaiduojame, bakterinių infekcijų yra daugiau. Jos pasireiškia taip pat, kaip virusinės infekcijos. Vemiame, viduriuojame, kad organizmas atsikratytų sukėlėjo. Tačiau kartais būna specifinė bakterinė infekcija, pavyzdžiui, salmoneliozė, cholera simptomų būna ir daugiau. Tarkime, viduriavimas su krauju, bakterijos gali nukeliauti į kraują ir prasidėti sepsis. Visgi, visų tokių infekcijų pradžia yra tokia pati.

Ar virusinės infekcijos pavojingesnės už bakterines?

– Tai priklauso nuo bakterijos, nuo to, kaip sukėlėjas sugeba padaryti kažką negero organizmui. Kažkam gali būti blogiau, kažkam ne taip sunku. Tačiau virusinių žarnyno infekcijų komplikacijos yra kur kas retesnės nei bakterinių.

Daug kalbėjome apie virusines ir bakterines infekcijas, kuo jos skiriasi, tačiau tuo metu, kai vemi ir viduriuoji, visai nebesvarbu, kokios kilmės infekcija. Svarbiausia, kad viskas kuo greičiau užsibaigtų. Tai koks yra šių ligų gydymas, ar jis tik simptominis? Kada kreiptis į gydytojus?

– Į gydytojus reikia kreiptis tada, kai patys jau nebesusitvarkome su simptomais arba atsiranda grėsmingi simptomai. Jei sugebame išgerti pakankamai skysčių ir jų išgeriame daugiau nei prarandame vemdami ar viduriuodami, su skysčių balansu viskas bus gerai. Jei sugebame numušti temperatūrą ilgam ir nereikia gerti vaistų kas porą valandų, greičiausiai, organizmas susitvarkys. Taip pat geras ženklas, jei infekcija trunka trumpai ir savijauta gerėja.

Jei viskas užtrunka, savijauta negerėja, temperatūros nepavyksta numušti, progresuoja stiprus nepraeinantis pilvo skausmas, negalime gerti ir prarandame daug skysčių, jei viduriuojant ar vemiant atsiranda kraujo priemaišų, būtina kreiptis į gydytojus. Tada sprendžiama, ar imtis papildomų priemonių, ar tęsti simptominį gydymą.

Foto: Shutterstock

O kokios gali būti tos papildomos priemonės, tiesiog lašelinė į veną?

– Taip, lietuviai labai mėgsta lašelines, nes patiems nieko nereikia daryti. Bakterinei infekcijai gydyti skiriami antibiotikai. Kai liga virusinė, gali būti skiriama lašelinė, jei žmogus nebegali gerti. Dažnai rekomenduojame kažką, kas palengvins visą procesą. Tai galima pradėti vartoti ir patiems, nes nieko blogo sau nepadarysime. Viduriuojant visada turime gauti pakankamai druskų ir elektrolitų. Tai yra elektrolitų tirpalai, jei viduriavimas negausus, tinka ir mineralinis.

Gerosios bakterijos yra vaistas numeris 2, po druskų ir skysčių. Galima gerti net kelių rūšių vienu metu. Žarnyno uždegimo metu pats žarnynas nelabai gali atlikti savo darbo, jis serga ir jam reikia padėti. Jei skauda akis – pabūname užsimerkę, jei skauda kojas, einame pagulėti. Žarnynui tuo metu reikia dietos, tai yra maksimaliai nieko nevalgyti ir gauti tik gliukozės. O jei jau kažką valgome, tai kartu vartoti virškinimo fermentus. Toks gydymas dažniausiai skiriamas sergant virusine infekcija. Jei jo neužtenka, reikia kažko rimčiau, reikia kreiptis į gydytojus.

Ar būtina vaistinėje pirkti elektrolitų tirpalus, ar užtenka sūraus mineralinio vandens? Ir dar esu girdėjusi tokį teiginį, kad kaip tik reikia gerti sultis ir limonadą, nes tai, neva, greičiau padės skrandžiui.

– Viskas priklauso nuo pažeidimo lygio. Jei tai nėra labai sunkus atvejis ir neviduriuojama 15-20 kartų per dieną gausiai, gali užtekti arbatos, kompoto ar sulčių. Bet jei liga sunkesnė, turėtume gauti stipresnių tirpalų. Dėl ko? Esant virusinei infekcijai žarnynas dažniausiai paralyžiuojamas ir tampa kaip tualeto bakelis, prisipildęs iki tam tikro lygio – nusileidžia. Kai suvartojame per mažai druskos, organizmas pasiims natrį, jei kalio – pasiims kalį. Gausiai viduriuojant greitai pradės trūkti šių medžiagų ir pradėsime jausti mėšlungį, galvos svaigimą, raibuliavimą akyse ir t.t. Vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms taip nutinka dar greičiau. Tad specifiniai tirpaliukai tokiose situacijose tikrai padeda.

Kiek angliukai gali padėti tokioje situacijoje?

– Angliukai labai gerai padeda sukelti nerimą, nes jų prisivalgius pradedame tuštintis juodai ir iškart nustatome sau kraujavimą. Jei suvalgėme sugedusio maisto, angliukai pirmomis valandomis surenka visą bjaurastį ir „išveda“ lauk, suveikia kaip kempinė, tada gali padėti. Visais kitais atvejais niekuo nepadės. Baltojo molio preparatai suveikia švelniau, gali šiek tiek nuraminti žarnyną, bet stebuklo nepadarys. Yra vaistų, kurie padeda virusinės žarnyno infekcijos metu, padeda būtent žarnyno gaureliams, bet jie turi būti vartojami kuo anksčiau. Dėl jų reikia pasitarti su gydytoju.

Na ir pabaigai, kaip apsisaugoti nuo tokių bjaurių žarnyno infekcijų?

– Jie nesiskiria nuo kitų apsaugos būdų – reikia plauti rankas, nereikia liesti veido, jei žmogus serga žarnyno infekcija, jis neturėtų ruošti maisto kitiems. Be to, visus vaikus yra rekomenduojama skiepyti nuo rotavirusinės infekcijos, šis skiepas įtrauktas į nemokamų skiepų kalendorių.

Ačiū už pokalbį.