Kokios tai priežastys ir kaip jos nustatomos, laidoje „Delfi rytas“ pasakojo Santaros klinikų alergologė ir klinikinė imunologė profesorė daktarė Laura Malinauskienė.
– Pastarosiomis savaitėmis vis dažniau girdime terminą „negalintys skiepytis dėl medicininių priežasčių“. Tačiau turintiems lėtinių ligų ar silpnesnį imunitetą medikai skiepytis rekomenduoja. Tad kokios priežastys gali neleisti skiepyti?
– Čia mes turėtume išskirti dvi dideles priežasčių grupes.
Viena priežasčių grupė yra tada, kada iš tikrųjų tas skiepas gali sukelti, tikėtina, labai dideles ir nemalonias pasekmes: alergiją arba kitas imunologines ligas, kurios išsivysto dėl skiepo. Tai yra aprašyta, sakysime, trombozinis sindromas, galbūt kažkokios nervų sistemos autoimuninės ligos.
Jeigu tokių dalykų yra buvę praeityje po skiepų arba po pirmosios dozės šito skiepo, tada iš tikrųjų galvotume, kad tam žmogui reikėtų nesiskiepyti.
Antra grupė priežasčių būtų laikinos kontraindikacijos, kaip ir visiems skiepams: jeigu yra karščiavimas, jeigu lėtinė liga yra visai nevaldoma, nekontroliuojama, pablogėjusi, tokiu atveju tas skiepas irgi turėtų būti atidedamas iki tada, kai ta būklė bus sukontroliuota.
– Tad žmonių baimės kartais gali būti pagrįstos, ypač tuomet, kai jie itin alergiški, turi lėtinių ligų. Tikriausiai natūralu, kad jie klausia, kas blogiau: skiepytis ar persirgti. Ką jiems patartumėte?
– Manau, kad pas mus šiuo metu būtent prieš šį konkretų skiepą vyrauja labai didelė baimė, kad skiepas mažai ištirtas ir kažkas gali būti. Mes girdime per žiniasklaidą ir kitus tinklus visokių teorijų, kas tai gali būti. Natūraliai tada žmonėms ta baimė formuojasi.
Man atrodo, reikėtų pabandyti tą baimę racionalizuoti, tai yra tiesiog pagalvoti, ko konkrečiai aš bijau, kas man gali būti nuo to skiepo.
Nemanau, kad persirgti yra geriau negu pasiskiepyti. Kadangi, kai mes susergame, visada yra loterija: niekada nežinai, kaip sureaguos tavo organizmas. Kaip rodo šita pandemija, žmonės šiandien ėjo į darbą, o rytoj jau guli reanimacijoje intubuoti, tai yra visiškai netikėta. Mūsų imuninė sistema visiškai to viruso nepažįsta ir vyksta kova su šitais virusais.
Kalbant apie tai, kad skiepas neištirtas – čia irgi reikėtų labai filosofiškai į tai pažiūrėti: juk žmonės vartoja vaistus nuo kraujospūdžio, nuo kitų lėtinių ligų. Kiekvienais metais tų vaistų atsiranda vis naujų ir naujų, bet kažkaip tokiu atveju žmonės neklausia, o kiek laiko šitas vaistas buvo tirtas prieš tai, kai buvo pradėtas naudoti žmonėms.
Man kartais įdomu, kaip žmonės įsivaizduoja, kiek laiko konkrečiai vaistas tiriamas ir kiek laiko gaištama, vertinant popierius, dokumentaciją, sprendžiant kompensacijos klausimus.
Tai, kad vakcina greitai atsirado, visiškai nereiškia, kad tas laikas buvo pernelyg trumpas ištyrimui vertingas tas skiepas ar ne.
O jeigu yra lėtinės ligos, žinoma, baisu, kas gali būti, bet būtent tiems žmonėms su lėtinėmis ligomis susidūrimas su koronavirusu gali prastai baigtis.
Taigi, vertinant, kad dauguma reakcijų po skiepo yra tokios, kaip pakilusi temperatūra, blogesnė kurį laiką savijauta, man atrodo, tikrai neatsveria tos naudos, kurią tu gauni ateičiai.
– Kodėl apskritai pasireiškia alergijos vakcinai? Kokie jų simptomai? Kada galima įtarti, kad asmuo alergiškas vakcinai?
– Alergija bet kuriam skiepui yra ypatingai reta. Nepaisant to, kiek milijonų žmonių yra paskiepyta, tie alergijos atvejai, kurie patenka į medicininę literatūrą ar bent jau aprašyti, yra pavieniai.
Medžiagos, kurios įeina į šito tipo skiepus, yra labai plačiai naudojamos: tiek polietilenglikolis 2000, tiek polisorbatas 80. Šitos medžiagos randamos ir kremuose, ir maiste, ir vidurius paleidžiančiuose preparatuose – jeigu kas daro kolonoskopiją, žarnyno tyrimus, tai geria didžiulius kiekius šitos medžiagos ir viskas būna gerai.
Ten nėra baltymų, nėra kažkokių ypatingų chemikalų, kurie turėtų potencialą sukelti alergiją. Bet tai yra imuninę sistemą veikiančios medžiagos, todėl labai nedidelei daliai žmonių tai gali sukelti ne tik alergines reakcijas, bet ir kitas imuninės sistemos pernelyg stiprias, audringas reakcijas. Tai ir vadiname padidėjusiu jautrumu, kada imuninė sistema pernelyg stipriai į tai sureaguoja. Tai yra labai nedidelė dalis žmonių, vertinant tai, kiek žmonių to bijo, kad tai jiems gali būti.
– Kur turėtų kreiptis pacientas, turintis jautrumą tam tikrai medžiagai arba, kai jam buvo alergija po kitų vakcinų galbūt vaikystėje?
– Galbūt nereikėtų akcentuoti žodžio „alergija“. Visiškai nebūtinai tai buvo alergija. Gali būti daug visokiausių kitokių reakcijų.
Jeigu žmogui dėl to yra neramu, žinoma, geriausia, kad tai būtų šeimos gydytojas, kuris turi visą paciento istoriją, nes akivaizdu, kad, jeigu buvo kokios nors reakcijos vaikystėje ar dar anksčiau, jeigu jos buvo lengvos, žmogus, ko gero, dėl to ir nesikreipė, kad ir kaip blogai jautėsi. Jeigu jos praėjo be specifinio gydymo, vis tiek iš medicininės pusės jos nevertinamos, kaip sunkios.
Jeigu buvo sunkesnės ir tai yra fiksuota dokumentacijoje, tada išties verta pažiūrėti ir pagalvoti, kokios jos galėtų būti, ar tai galėtų būti kontraindikacija būtent šio tipo skiepui, nes kiekvieno skiepo aktyvioji medžiaga yra kitokia. Jeigu reakcija kažkada buvo nuo skiepo prieš kokliušą, tai visiškai nieko bendro neturi su skiepu prieš šį virusą.
Bet kokiu atveju reikėtų pasitarti: jeigu šeimos gydytojas negali atsakyti ar pacientui vis tiek neramu, jis visada gali kreiptis į specialistą alergologą-klinikinį imunologą.
– Kokie tyrimai atliekami, norint išsiaiškinti jautrumą sudėtinėms vakcinos medžiagoms?
– Kadangi, kaip sakiau, tos papildomos sudėtinės medžiagos labai plačiai gyvenime vartojamos, visų pirma kalbamasi su pacientu: ar jis yra vartojęs tam tikro tipo vaistus, ar jam būna kažkokių reakcijų į tam tikrus maisto produktus, tam tikrus vaistus. Tai yra, renkama anamnezė.
Tada galime atlikti tyrimą su pačia vakcina, nedideliu jos kiekiu ir pasižiūrėti, ar pacientui vystosi reakcija, ar ne. Mes greitas alergines reakcijas tikrai galime „pagauti“, nustatyti.
Ir netgi tai nėra kontraindikacija skiepytis. Tai tik rodo, kad skiepyti žmogų reikia tam tikru ypatingu būdu ir galbūt ilgiau pastebint, ar jam išsivystys ta greita alerginė reakcija, ar jos nebus.
– Kiek toks tyrimas kainuoja ir, ar jis atliekamas valstybinėse poliklinikose?
– Poliklinikose jis neatliekamas, kadangi pacientą reikia stebėti ilgesnį laiką. Tai atliekama alerginių ir imuninių ligų dienos stacionare.
Mes Santaros klinikose šitą paslaugą teikiame. Ji yra nemokama.
– Ar tiesa, kad, padidėjus jautrumui sudėtinei medžiagai, skiepytis galima, tačiau su gydytojo priežiūra, galbūt netgi pacientą hospitalizuojant kuriam laikui?
– Taip, jeigu turime galvoje alerginį jautrumą. Alergija vystosi, kai krenta kraujospūdis, išberia, žmogus ištinsta. To žmogaus nereikia guldyti į ligoninę, nes tai yra greitos reakcijos. Alerginės reakcijos yra tos, kurios vystosi greitai. Tam yra dienos stacionaras, kur mes tą žmogų galime stebėti nuo 1 iki 3–5 val. – tiek, kiek reikia, kiek tikimės, kad kažkokia greita reakcija gali išsivystyti.
Yra kitokios reakcijos, kurių mes negalime nei žinoti, nei nuo jų apsaugoti. Paprastai tai pasireiškia jau po pirmos dozės, jeigu vakcinuojama dviem dozėm.
Yra tokios lėtos reakcijos, kurios išsivysto kitą dieną. Tai būna dažniausiai su odos pažeidimais, tam tikro tipo bėrimai arba tos vėlyvesnės reakcijos, kaip širdies raumens pažeidimas ar neurologinės komplikacijos, Guillain-Barre neuropatija, kurios irgi yra imuninės kilmės, bet jos vystosi lėtesniais mechanizmais, nėra tokios potencialiai mirtinos, kaip alergijos, kurios gali išsivystyti per kelias minutes.
– A tokių stacionare skiepijamų pacientų Santaros klinikose šiemet sulaukėte daug?
– Negaliu sakyti, kad labai daug. Bet taip, tokių pacientų mes turime. Yra žmonės, kurie turi vadinamą mastocitozę, kada turi daugiau tam tikrų ląstelių, dalyvaujančių alerginėse reakcijose. Tai juos mes netgi profilaktiškai skiepijame dienos stacionare, pastebėdami porą valandų, ar nesivysto kokios reakcijos. Viskas būna gerai.
– Kuri gydymo grandis paciento ligos istorijoje turėtų užfiksuoti faktą, kad jis negali skiepytis dėl medicininių priežasčių.
– Šeimos gydytojas tai galėtų padaryti ir, ko gero, bet kuris gydytojas specialistas, į kurį kreipėsi pacientas, ir tai yra problema, susietina laiko požiūriu arba tiesiog patogenetiniu požiūriu su šituo skiepu.
Gydytojas specialistas tą įraše fiksuoja, o tą informaciją vis tiek turėtų sukaupti į šeimos gydytojo ir paties paciento kortelę.
Jau keletą metų Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba turi specialią formą, kurią pacientas pats gali užpildyti, jeigu mano, kad jam kažkas atsitiko nuo skiepų. Kiti žmonės sako: „Aš pranešu, o gydytojai sako, kad čia tikrai ne nuo skiepų“. Gerai, tada pats gali kreiptis į instituciją ir užpildyti formą apie tai, kas, tavo nuomone, tau darėsi nuo skiepų. Tai irgi prisideda prie informacijos kaupimo.
– Kam rekomenduotumėte apsilankyti pas alergologą prieš skiepijantis?
– Pirmiausia rekomenduočiau pasikalbėti su gydytoju, kuriuo pasitiki. Negali kartais net vienos ligos įvardinti, bet būna labai didelė baimė, o kas man bus. Su tokiais pacientais mes, kaip specialistai, irgi kalbamės. Reikėtų tiesiog išsklaidyti tas baimes.
Manau, visi, kurie nerimauja, nėra tikri, kas jiems galėtų būti ir tie, kurie pasitiki medicina, visada gali kreiptis. Tik pas gydytoją-alergologą reikalingas šeimos gydytojo siuntimas. Tai pirmiausia reikėtų su šeimos gydytoju pasišnekėti.
