Serga tik moterys. Netiesa. Serga ir moterys, ir vyrai, ir save jokiai lyčiai nepriskiriančios, ir lytį pakeitusios žmogiškos būtybės. Perfrazuojant vieną anekdotą apie poručiką Rževskį „jeigu šlapimo takai yra, tai ir šlapimo takų uždegimu serga“. Taip, į moterų šlapimo pūslę bakterijos patenka keliskart dažniau nei į vyrų, nes moterų šlaplė trumpesnė (bakterijoms trumpesnis kelias) ir atsiveria į makštį. Tai reiškia, kad bakterijoms šilta, drėgna ir svetinga terpė. Neparanku toms bakterijoms ilgai žingsniuoti per vyrišką keliolikos centimetrų kanalą, o ir patekti į jį, kai įėjimo vartai kažkur toli trumpikėse ar net jų išorėje, sunkiau.
Šlapimo takų infekcijos požymis – pakitusi šlapimo spalva ir kvapas. Nebūtinai ir dažniau ne, nei taip. Pagrindiniai simptomai – dažnas, skausmingas šlapinamasis, nepilno pasišlapinimo jausmas, skausmas pilvo apačioje. Priklausomai nuo bakterijų lokacijos, skausmas gali būti stipresnis šlapinimosi pradžioje, tai yra šlaplės uždegimas arba pabaigoje, tokiu atveju būna šlapimo pūslės uždegimas. Šlapimo pakitimai irgi gali būti, dažnai drumstos, kraujingos išskyros. Tačiau, jei skausmo ir diskomforto nėra, bet Jums nepatinka šlapimo organoleptinės savybės (kvapas, vaizdas, skonis ir čiurlenimo garsas) – verta atlikti šlapimo tyrimą.
Šlapimo tyrimas yra būtinas kaskart. Pageidautinas, bet ne būtinas. Dažnai užtenka ir tipinių simptomų diagnozei nustatyti. Jei sudėtinga priduoti šlapimo tyrimą, eilė į laboratoriją tik kitą dieną, neatsivežėte su savimi talpos su nerimą keliančiu skysčiu į polikliniką, o jokio noro šlapintis dabar nėra – tikrai geriau pradėti gydymą jau šiandien, nei kentėti trypčiojant prie tualeto durų iki rytojaus ar dar ilgiau laukiant ištyrimo galimybės ir tyrimo rezultatų.
Be mikrobiologinio pasėlio skiriamas gydymas pro šalį. Ne pro šalį. Bent 95 iš 100 padeda. O štai jei kartojasi, nepavyksta pataikyti su antibiotikais iš pirmo karto, verta pagalvoti apie platesnį tyrimą kito paūmėjimo metu. Bet pirmam kartui nėra jokio reikalo to daryti. To „tikslaus“ tyrimo rezultatų reikia laukti bent penkias dienas. Penkias dienas lauksite varvindami šlapimą ir savo ašaras tualete? Nevertas tas tyrimas Jūsų kančių.
Galima ir pakentėti, nieko čia tokio, praeis savaime. Pirmą kartą penktadaliui kenčiančių gali ir pasisekti. Pasikartojus infekcijai dar penktadaliui iš išgyvenusio penktadalio. Ir taip toliau. Didžiajai daliai pacientų baigsis blogai. Arba bakterijos migruos toliau iš ne tokios prabangios šlapimo pūslės iki turtingų inkstų – pielonefritas, arba sukels riaušes čia ir dabar – kraujo užkrėtimas ir sepsis, arba liks ir nuolat gyvens iš pašalpų, bei rėkaus apie mikroorganizmų teises – liga taps lėtinė. Ir nežinia, kokia baigtis blogiau: ar ilgas antibiotikų kursas ligoninėje, ar nuolatiniai skausmai pilvo apačioje po bet kokio dirginimo, pavyzdžiui, dviračio, šaltos jūros, lytinių santykių, aštraus maisto.
Aš vartoju priešuždegiminius, kodėl nepraeina uždegimas? Nes vaistai nuo uždegimo veikia uždegimą, tai yra procesą, bet ne priežastį – infekciją. Kol geriate vaistus, slopinate simptomus, gerinate gyvenimo kokybę, bet infekcija lieka.
Užteks žolelių, jos puikiai padeda. Padeda gydyti, bet negydo. Visi preparatai, kurie vaistinėje parduodami be recepto ir prasideda „uri“, tinka kartu su normaliu veiksmingu gydymu, bet ne vietoje jo. Taip, jie mažina uždegimą, sutrikdo bakterijų prilipimą prie sienelių, blogina jų gyvenimo sąlygas keisdami pH, bet nepadaro vieno: neatsikrato užkrato ir neišnaikina įsibrovėlių. Tai, kad bakterijos liks izoliuotos stovyklose, nereiškia, kad praradus budrumą ir nusižengus griežtam režimui neprisidaugins, nenuvers tvorų ir neužpuls iš vidaus. Vienintelis būdas atsikratyti visiems laikams – antibiotikai, tokiu režimu, doze ir trukme, kokiais paskyrė gydytojas.
Užtenka antibiotikų tiek, kol dings simptomai. Ne. Dažnai efektas būna jau po pirmos tabletės, beveik visada – per tris dienas. Nutraukti gydymo, kai pagerėja, negalima, nes tikrai kažkur pasislėpus ir šiltai į epitelį susisukusi sėdi ypač stipri ir gudri alfa bakterija. Antibiotikams reikia prasibrauti ir patikrinti visą organizmo pasienio perimetrą, o ne tik atlikti paviršutinę apžiūrą. Tam reikia laiko, resursų ir įrangos. Tad vartojame tiek, kiek paskirta. Tačiau, jei nesulaukėte efekto per tris dienas, reikėtų pagalvoti apie vaistų keitimą.
Tas, kas švarus ir prausiasi – jokių infekcijų neturės. Netiesa. Per didelis švarumas, šveitimas, dezodoruojančių priemonių naudojimas, kasdieniai įklotai, seksualūs prigludę apatiniai – šlapimo takų priešai, o ne draugai. Praustis reikia, bet naudojant švelnias priemones. Šveisti nieko nereikia, užtenka apsiprausti, bet apsiprausti teisinga kryptimi: iš priekio į galą, o ne atvirkščiai. Seksualūs apatiniai gražu ir kartais naudinga šeimoje ir karjeroje, bet tikrai jų nebūtina dėvėti nuolat ir kasdien.
Galima užsikrėsti oralinio sekso metu, jei partneris turi ėduonies. Taip, mylėjimasis, be jokios abejonės, yra vienas iš svarbių rizikos faktorių. Švytuokliniai iš išorės į vidų nukreipti pasikartojantys judesiai tikrai gerai pačiumpa ir paskirsto galimus sukėlėjus. Todėl pirmas dalykas, kurį turite padaryti tuojau pat po mylėjimosi – pasišlapinti, kad kuo greičiau pašalintumėte viską, ką taip uoliai pritrynėte ir pripumpavote. Imkite pavyzdį iš profesionalų: filmuose suaugusiems (vienas draugas pasakojo) populiari moteriška ir vyriška ejakuliacija ne kas kitas, kaip profesionalus požiūris į šlapimo takų infekcijos profilaktiką.
Be abejo, burnos ertmės higiena šalyje šlubuoja, tačiau sunkiai įsivaizduoju stipriai pažengusį kariesą, keliantį bakterinio užkrato grėsmę, kartu su potraukiu prancūziškai meilei.
Negalima gauti nedarbingumo sergant šlapimo pūslės uždegimu. Nedarbingumą galima gauti visada, jei jaučiatės nedarbingas ir tai yra pakankamai objektyvu. Jei darbe turite nuosavą tualetą ir galimybę ten lakstyti tiek, kiek reikia (arba dirbate iš namų ir visos trys dukros paauglės išvažiavo pas senelius į kaimą), tai galite eiti darban. Tačiau jei nusigavimas iki tupyklos apsunkintas – liekate namuose. Negalima kentėti, kaupti ir neiti vos užsinorėjus – laiku nešalinate įsibrovėlių, koncentruotas šlapimas labiau pažeidžia gleivinę, pertempiate raumenis ir perdirginate nervus. Tas pats kaip nuolat trinti ir draskyti nudegintą odos plotelį – ir užgis vėliau, ir randai liks, ir skaudės ilgai.
Jei skauda šlapinantis – mažiau gerti, tada mažiau šlapinsiesi. Reikia gerti kuo daugiau. Galima ir stebuklingųjų spanguolių, ir neskaniųjų meškauogių, ir tarpdantyje stringančių petražolių. Svarbu gerti – skiesti šlapimą kuo daugiau, išvaikyti bakterijas kuo toliau viena nuo kitos, kad nesusitartų, nesusiorganizuotų į grupuotes, nesusikalbėtų, atskirti galimus vadeivas nuo paprastų darbo bacilų ir su teisėto pasipiktinimo srove išvaryti iš šlapimo takų ir organizmo teritorijos.
Ir tęsti visą tai ir po infekcijos:
- Praustis kasdien, naudojant švelnias priemones;
- Prausiantis naudoti teisingos krypties srovę – iš priekio į galą;
- Mylėtis dažnai, bet po pasimylėjimo būtinai pasišlapinti;
- Nenaudoti kontracepcijai diafragmų;
- Kasdieniam gyvenime nenešioti aptempiančių ir nenatūralių apatinių, kasdienių įklotų;
- Kuo daugiau gerti ir nelaikyti šlapimo savyje, jei jis prašosi lauk;
- Mylėti save ir skatinti tą daryti ir aplinkinius – įtikinti vyrą įrengti antrą vonios kambarį su bide.
