– Toks keistas šios būklės pavadinimas – mažakraujystė. Ar tai reiškia, kad mums trūksta kraujo?
– Taip, iš tikrųjų trūksta kraujo. Pats banaliausias variantas, kai nukraujavę gauname tiesioginį kraujo trūkumą. Tačiau gali būti ir kraujo kokybės sumažėjimas, kai į save turime įsipylę nebe 98 benziną, o 76. Tai irgi mažakraujystė, nors kraujo tūris nesumažėjęs, bet sumenkusi jo kokybė.
– Panagrinėkime, kokia gali būti mažakraujystė. Kiek žinau, ji yra kelių tipų ir priklauso nuo to, kokio kraujo komponento trūksta, tiesa ar ne?
– Ir taip, ir ne. Jei kalbėsime apie stokos mažakraujystę, tada ji priklausys nuo to, ko trūksta – ar geležies, ar B12, ar folio rūgšties. Tai dažniausios stokos mažakraujystės rūšys. Bet dar yra autoimuninės, praradimo arba nukraujavimo, genetinės. Bet kone kasdien susiduriame su stokos anemija, ypač dažnai – geležies.
– Žmonės dažnai supainioja geležį ir hemoglobiną. Gal galėtumėte paaiškinti, kuo skiriasi šie komponentai, ką jie daro organizme ir galbūt jų trūkumas pasireiškia skirtingai?
– Geležis įeina į heboglobino sudėtį. Dėl geležies hemoglobinas gali pernešti deguonį. Jei trūksta vieno ar kito, turime deguonies stokos simptomus. Dusina, per dažnai plaka širdis, greitai pavargstame, nebetoleruojame fizinio krūvio. Moterys dažnai skundžiasi, kad blogėja odos būklė, slenka plaukai, mėšlungis atsiranda. Esminis hemoglobino ir geležies skirtumas yra tai, kad kai nebėra hemoglobino – nebeturime grynųjų savo kišenėje. Nebeturime, kas nešios kraują. Geležis yra tai, ką turime santaupose. Kai išsenka santaupos, nieko nebeturime banko sąskaitoje, tada pradės tirpti ir grynieji. Iš pradžių sumažėja geležies atsargos, o tada pradeda mažėti hemoglobinas. Kai kalbame apie ūmų nukraujavimą, ėjome namo ir kažkas padūrė, tai pirma sumažės hemoglobinas, tada geležis.
– Paminėjote keletą simptomų. Dar esu girdėjusi, kad jei žmogus blyškus, jam irgi yra anemija.
– Na taip, žmogus, kuriam trūksta kraujo, tikrai atrodys išblyškęs. Kita vertus, šviesesni žmonės tikrai nebūtinai turės geležies stoką. Bet labai rūpestingų močiučių, tetulių argumentas apie geležį būna dažnas. Kartais klausiu pacienčių, ar joms dažnai kas nors pataria pasitikrinti geležį, hemoglobiną. Bet simptomų gali būti ir įdomesnių. Pavyzdžiui, noras kramtyti ledą arba užšaldytas daržoves.
– Dar esu apie kreidą girdėjusi, kad ją irgi norisi kramtyti, kai trūksta geležies.
– Kreidą irgi. Ledukus nurodo JAV ir Australų gyventojai, gal dėl to, kad jų šalyse labiau išplitusi ledukų mada. Taip pat tai gali būti dėmesio sutrikimas, sunku jį sutelkti, sunku atlikti savo darbą. Gali būti neramių kojų sindromas, kartais burokėlių spalvos šlapimas.
– Pakalbėkime apie mažakraujystės priežastis. Ji dažniau pasireiškia moterims, kodėl? Kas tai lemia?
– Moterų fiziologija, nes jos kiekvieną mėnesį praranda šiek tiek kraujo. Dėl to yra ištvermingesnės, bet taip pat dažniau trūksta geležies. Taigi, viena iš priežasčių yra nuolatinis kraujo praradimas, tarkime, mėnesinės. Arba, jei žmogus turi žarnyno problemų. Labai paprastas tyrimas, vaistinėse kainuoja porą eurų, slapto kraujo išmatose tyrimas. Antra priežastis, negauname pakankamai B12 arba folio rūgšties su maistu. Augalinės kilmė maistas ne taip praturtinas šiomis medžiagomis, įmanoma ir iš ten jų gauti, bet sudėtingiau. Trečia, gaunama pakankamai, bet neįsisavinama. Dažniausiai taip būna dėl įvairių ligų. Padidėjęs geležies poreikis yra nėščioms moterims, augantiems organizmams. O jei jaunuolis geria daug pieno, geležies trūkumas beveik garantuotas, nes pienas trukdo įsisavinimą.
– Kaip suprantu, labiausiai rizika mažakraujystei kyla nėščioms moterims, apskritai visoms moterims, vegetarai, veganai, sergantys įvairiomis ligomis.
– Ir augantys vaikai.
– Ar tai dažna liga?
– Deja, bet net išsivysčiusiame pasaulyje apie 40–50 proc. moterų turi geležies trūkumą. Pusę jų turi ir mažakraujystę. Dėl lieknėjimo kulto, badavimo, įdomių mitybos pasirinkimų, maisto kokybės suprastėjimo, tas dažnis didėja. Ir ne tik tarp moterų, bet ir tarp vyrų. Kita vertus, mes senstame. Mūsų protėviai taip ilgai negyvendavo. Tad atsiranda medžiagų neįsisavinimas dėl gretutinių ligų.
– Kaip reikėtų išsitirti dėl mažakraujystės? Kur nueiti, kad gautume tyrimus?
– Kaip ir viską, reikia pradėti nuo šeimos gydytojo. Net ir bendras kraujo tyrimas gali daug ką pasakyti. Jei eritrocitai smulkūs ir blyškūs, vienareikšmiškai bus geležies trūkumas. Jei tai padidėjusios ir blyškios ląstelės, trūks B12 trūkumas. Jei hemoglobinas normoje, iš ląstelių nieko pasakyti negalime, reikia tirti kraujo komponentus – B12, feritiną ir folio rūgštį. Nustatyti geležies atsargų neverta, geriausiu atveju toks tyrimas parodys, ar vakar valgėte kepsnį, ar ne. Feritino tyrimas neapmokamas ligonių kasų, bet kainuoja kelioliką eurų.
– Ar gali būti, kad žmogus ilgą laiką nieko nejaučia, o po to sužino, kad jam mažakraujystė?
– Jei trūkumas pasireiškė staigiai, tarkime, greitai nukraujavome, tikrai tą pajusime. Bet, jei ši būklė tęsiasi po truputį, ilgą laiką, to tikrai galime nejausti. Kai pradėjau dirbti, vienas iš pacientų man skundėsi, kad anksčiau, važiuodamas į Narbuto kalną nedusdavo, o dabar dūsta. Jam buvo 70 metų. Aš iki šiol negaliu užvažiuoti į Narbuto kalną ir nesustoti. Jo hemoglobinas buvo apie 60, bent dvigubai mažesnis nei norma. Bet mažėjimas vyko dešimtmečiais, tad jis prie to priprato.
– Tai kaip kovoti su mažakraujyste? Ar reikia susitaikyti, kad visą gyvenimą tetulės klausinės, kodėl tu tokia išblyškusi?
– Su tetulėmis reikia susitaikyti, nes vis tiek klausinės... O su mažakraujyste kovoti galima. Visų pirma, reikia atmesti piktas priežastis dėl slapto žarnyno kraujavimo, pasitarti su ginekologu, ar viskas gerai su menstruacijomis.
Tada galima imtis priemonių, peržiūrėti mitybą. Tikrai neskatinu veganų pradėti valgyti mėsą, tikrai galima puikiai subalansuoti mitybą ir be to, tik gal reikėtų kreiptis į dietologus dėl to. Geležies preparatų yra daug, nuo pusės jus pykins. Nuo kurio tiksliai, niekas negali pasakyti. Jei nepadeda, galima galvoti apie geležies sulašinimą į veną. B12 dažniausiai skiriamas leisti į raumenis. Folio rūgštis geriama tabletėmis, bet dažniausiai užtenka pavalgyti žalių daržovių.
– Ačiū už pokalbį.
