Taip pat gydytoja davė patarimų norintiems numesti svorio. Atsisakyti kažkokių produktų nereiktų, sako gydytoja, maistas turi būti subalansuotas, tačiau ji siūlo bent keletą valandų iki miego nieko nevalgyti – tai padės sulieknėti ir išvengti „jojo“ efekto.
– Netgi pusei persirgusiųjų COVID–19 yra nustatomas mitybos nepakankamumas. Ką tai reiškia? Žmonės tiesiog praranda apetitą?
– Ne visai taip. Tačiau reikia įvertinti, kaip žmogus sirgo, ar buvo paguldytas į ligoninę. Jei jautė tiesiog peršalimo simptomus savaitę ar dvi, greičiausiai jo sveikatos būklė greitai atsistatys. Sunkiai prasirgusiems pacientams reikalinga intensyvesnė priežiūra ir jie yra stebimi. Jei matome, kad žmogus nesugeba pakankamai suvalgyti, kad yra kūno masės mažėjimas, taikoma mitybos terapija. Kai situacija yra gerėjanti, žmogus tiesiog stebimas.
– Kaip suprantu, apetitas sumažėja dėl liekamųjų reiškinių. Ar kažkaip virusas mūsų organizmą paveikia dar kitaip?
– Kaip ir bet kokia ūmi liga, trauma, nudegimai, taip ir sunki infekcija paveikia organizmą taip, kad labai stipriai padidėja organizmo sąnaudos. Tokiu būdu išeikvojami labai dideli resursai, ypač baltymų. Jei būtinos medžiagos neatstatomos, atsiranda komplikacijos – žmogui darosi silpna, apetitas dar labiau sumažėja.
– Teko girdėti, kad net lengvai persirgę žmonės dar kelis mėnesius jaučia nuovargį. Kokia turėtų būti mityba, kuri padėtų atgauti jėgas? Ir paminėjote baltymus, ar po ligos reikėtų pagalvoti apie didesnį suvalgomų baltymų kiekį?
– Visų pirma, reikėtų pagalvoti, kiek iš tikrųjų žmogus suvalgo. Jei pats negali to įvertinti, gali padėti mitybos specialistai, gydytojai dietologai. Tačiau ir pats žmogus turi pagalvoti, ar jo lėkštėje yra pakankamai įvairus maistas, ar jis nėra sustojęs prie vieno patiekalo ar vienos maisto rūšies. Svarbiausia subalansuota mityba, kad kiekvieno valgymo metu būtų pagalvota apie baltymus, angliavandenius ir sveikuosius riebalus. Kuo maistas įvairesnis, tuo labiau žmogus gali būti užtikrintas, kad jo poreikiai yra patenkinami. Vėliau vertinamas suvalgomo maisto kiekis.
– Į kokius kūno pokyčius reikėtų reaguoti persirgus COVID–19, kiek svorio galima netekti? Juk nedaugelis svorio netekimą laiko blogu dalyku.
– Taip, neretai po ligos pacientai pasidžiaugia sumažėjusiomis apimtimis. Bet, gerėjant savijautai, kūno masė po truputį tampa tokia, kaip anksčiau. Reikėtų atkreipti dėmesį, jei po ligos žmogus suvalgo mažiau nei 75 proc. prieš tai suvalgyto maisto, jei kūno masė sumažėjusi 5 proc. per 3 mėnesius. Bet reikia vertinti visą bendrą vaizdą: ar sumažėjo suvalgomo maisto kiekis, ar pasikeitė kūno masė, ar yra lėtinės ligos, kokie kraujo rodikliai. Tik kūno masė negali atspindėti situacijos. Pagrindinis rodiklis turi būti savijauta, jei ji bloga, energijos nėra, kūno masė sumažėjusi, tai yra rimtas signalas, kad reikia kalbėtis su gydytojais.
– Jei žmogus pamato, kad apetito nėra, svoris krenta, ir jis tuo naudojasi norėdamas sulieknėti, kokios pasekmės gali būti?
– Reikia pasverti, ar svorio kritimas atperka blogą nuotaiką, energijos nebuvimą, pagalvoti apie naudą ir žalą tokios būsenos. Sąmoningas žmogus norės išvengti blogos savijautos. Kalbant apie pasekmes, nepaisant blogėjančių kraujo rodiklių, energijos nebuvimo, tinstančių kojų, rizikuojama dėl kitų infekcijų, nes nusilpusi imuninė sistema vėliau nepajėgi kovoti su bet kokia infekcija. Patyrus traumą ar kokią nors ligą, pagyti bus daug sunkiau, ligoninėje teks gulėti ilgiau. Rizikos yra be galo daug. Vėliau pacientus, kalbu apie psichiatrinius pacientus, labai sunku ištraukti iš šios būsenos, nes jie mato tik vaizdą veidrodyje, o ne bendrą sveikatą. Neretai tai baigiasi mirtimi.
– Kada jau reikėtų skatinti apetitą ir kaip tai daryti, kokie yra būdai?
– Yra įvairių būdų, kartais ir liaudiškų. Tačiau paprastai apetitas atsiranda per savaitę. Reikia bandyti valgyti tai, ko tuo metu norisi, po truputį, bet dažniau. Pagalvoti, koks maistas duos daugiau naudos – ar džiuvesėlis, ar mažas gabaliukas keptos paukštienos. Galvoti apie baltymus, vengti saldumynų, kurie duoda greitą sotumo jausmą. Pirmo pasirinkimo maistas turėtų būti tas, kuris duos daugiau naudos. Turime įprotį sunkiems ligoniams siūlyti sriubos, bet mes rekomenduojame kaip tik pradėti valgyti nuo antro patiekalo, kurį suvalgę gausime daugiau kalorijų, daugiau baltymų. Ir tik po to, jei lieka vietos, galvoti apie sriubą.
– Kada sveikam žmogui verta pagalvoti apie maisto papildus ir vitaminus? Ir apskritai, ar verta? Nes reklamų yra įvairiausių. Atrodo, kad išgerkime 15 tablečių per dieną ir visas medžiagas gausime.
– Kraujo tyrimai parodo, ko trūksta ir ko ne. Vitamino D daugumai lietuvių trūksta, bet kartais, atlikus tyrimus, pamatome, kad jo netgi per daug. Sveikas žmogus vitaminų perteklių pašalins, bet tokiu atveju tai nereikalingas pinigų išmetimas. Jei žmogus galvoja, kad valgo įvairų maistą ir kasdien valgo daržoves, vaisius, pilno grūdo produktus, kruopas, truputį mėsos, truputį žuvies, ankštines daržoves, jam tikriausiai nieko netrūks. Nebent yra lėtinė liga ar įgimti sveikatos trūkumai. Nėra vieno atsakymo, kam ir kada reikia vitaminų.
– Privačiose klinikose siūlomi įvairūs vitaminų tyrimai, kur gali ištirti nuo A iki Z. Ar jų reikia? Ligoninių kasos, jei nėra indikacijų, jų nekompensuoja.
– Jei žmogus jaučiasi gerai, valgo gerai ir įvairiai, galbūt kartą metuose reikėtų atlikti vitamino D tyrimą, bendras kraujo tyrimas irgi parodo kai kuriuos rodiklius. Jei žmogus visiškai nevalgo žuvies arba valgo ją retai, reikia pagalvoti apie omega–3 riebalų rūgštis.
– Kiek maistas svarbus mūsų imunitetui ir ar egzistuoja kokie nors super produktai, kaip tam tikros uogos ar sėklos, kurias pasiūlytumėte būtinai įtraukti į savo racioną?
– Deja, vieno produkto, kurį kasdien valgydami būsime sveiki, tikrai nėra. Svarbu įvairus maistas, nes tik tokiu būdu gauname visas reikalingas medžiagas. Vasarą rekomenduojama kasdien suvalgyti bent pusę stiklinės uogų. Bet visą dieną jų valgyti negalime, tokiu būdu nesuvalgysime pakankamai baltymų, riebalų turinčių produktų.
– Vasarą valgome mažiau riebaus maisto, gal tai puikus metas sumažinti kalorijų kiekį ir numesti svorio?
– Taip, žmonės ilgiau būna gamtoje, dažnai nebesigamina vakarienės, nes žiemą vakarus praleidžia namuose, o vasarą ne. Vasara savaime yra toks metų laikas, kai suvalgoma mažiau. Bet, valgant tik ledus, arbūzus ir uogas, gauname daug cukraus. Jo perteklius organizmui žalingas. Geriau valgyti šviežias daržoves ir salotas.
– Koks būtų jūsų patarimas, jei žmogus nori greitai atsikratyti kelių kilogramų? Grikių dietos, kaip suprantu, nesiūlysite.
– Niekada nerekomenduoju mažinti kūno masės per trumpą laiką, nes tada ir pokyčiai būna trumpalaikiai. Atsiranda „jojo“ efektas, kai svoris sumažėja, o tada vėl padidėja. Tai vėliau pasibaigia lėtinėmis ligomis. Ne kažkokio maisto produkto reikia atsisakyti. Jei nepavyksta sumažinti porcijų, reikia pagalvoti apie laiką, per kurį suvartojamas maistas. Galbūt tiesiog nebevalgyti 2–3 valandas iki miego. Taigi, pagrindinė taisyklė yra valgyti reguliariai, įvairų maistą stipriai sumažinti maisto kiekį prieš einant miegoti. Žmogus greitai pastebės rezultatus.
