Pasak Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytojo onkoimunologo dr. Mariaus Striogos, naujas atmainas galime sulaikyti tik skiepydamiesi, mat kitaip virusas toliau dauginsis ir jam bus suteiktos visos galimybės mutuoti. Apie tai gydytojas kalbėjo laidoje „Sveikatos receptas“.
– Jau kalbama, kad delta atmaina bus labiausiai paplitusi Europoje. Prieš tai kalbėjome apie afrikietišką, britišką atmainas. Kur dingo originalioji atmaina? Ar šios naujos atmainos išstūmė originalų virusą?
– Taip, nes jos yra pranašesnės, sugeba efektyviau infekuoti žmogų ir nugali kitas. Galima įsivaizduoti, kaip kas nors kovoja dėl norimo tikslo – tas, kuris greitesnis, vikresnis, stipresnis, tas pirmas ir pasieks tikslą. Taip pat yra ir su koronavirusu. Nauja atmaina yra su mutavusiu S baltymu, bet gali būti ir naujas gebėjimas slopinti imuninį atsaką. Plintant svarbiausia, kokiu greičiu virusas sugeba patekti į ląsteles ir, jei jis greitas, konkurencinėje kovoje laimės. Originalioji atmaina turi daug mažesnes galimybes infekuoti ir daugintis, todėl po truputį ji dingsta iš arenos. Delta atmainos, kaip rodo naujausi duomenys, užkrečiamumas yra intensyvesnis lyginant su originalia ar britiška atmainomis. Delta yra pati efektyviausia atmaina. Tai reiškia, kad ji labiausiai ir plis.
– Kuo toliau, tuo labiau naujos atmainos tampa užkrečiamos.
– Taip, labiau užkrečiamos, bet nežinome, ar tai bus susiję su didesniu mirtingumu ir sunkesne ligos eiga. Jungtinėje Karalystėje 99 proc. naujų nustatomų atvejų yra būtent delta atmaina. 2,2 karto daugiau žmonių patenka į ligonines. Galima galvoti, kad klinikinė eiga yra sunkesnė. Be to, jos ir simptomai kiek kitokie. Šiai atmainai labiausiai būdingi gripo požymiai, tai yra sloga, gerklės, kaulų skausmas, sąnarių, raumenų maudimas, šaltkrėtis. Pajutus tokius simptomus iškart reikia atlikti testą. Ji 5 kartus labiau plinta tarp jaunų žmonių. Jie gali tapti ypač dideli platintojai. […] Esamos vakcinos sugeba sukurti pakankamą imuninį atsaką, kad jis sugebėtų atremti atmainų riziką. Tačiau kokybė antikūnų prieš delta yra mažesnė, dėl to reikia didesnės kiekybės. Didesnis antikūnų titras susidaro po antros dozės. Po truputį pradedame kalbėti apie pilnai vakcinuotų žmonių trečią dozę.
– Paminėjote kitokius simptomus. Ką tai reiškia? Ar gali būti, kad vėliau žmogų, užsikrėtusį kita atmaina, virusas paveiks kitaip?
– Kol kas to nežinome. Žiūrint evoliuciniu požiūriu, virusas turėtų įgauti savybes labiau infekuoti, bet mažiau sukelti ligą, o juo labiau sukelti mirtį, nes nebebus, kur gyventi. Tad kovą dėl būvio turėtų laimėti tokios atmainos. Galbūt virusas dabar keičia savo simptomus. Bet tai matysime iš to, kiek žmonių pateks į ligonines.
– Savo feisbuke rašėte apie pačios delta dar vieną naują mutaciją, kuri kol kas dar nėra paplitusi, bet gali būti dar labiau užkrečiama.
– Kol kas ji nepaplitusi, atvejų labai mažai. Ši atmaina laboratorijose vadinama delta plius ir žinoma, kad ją daug menkiau neutralizuoja antikūnai, susidarę persirgus ar po vakcinacijos. Vėlgi, nežinome, ar šis virusas tik greičiau plis, ar ir sukels sunkesnę ligą.
– Tai baisiausia yra, jog gali susikurti atmaina, kuri bus atspari skiepams. Ką jūs dabar pats matote, kuris skiepas labiausiai apsaugo nuo visų atmainų?
– Matome, kad vieni saugiausių, visais požiūriais, yra RNR pagrindu sukurti skiepai. Tai yra „Moderna“ ir „Pfizer“. Didžiulis mokslo laimėjimas ir nėra abejonių, kad vėliau jos bus naudojamos ir nuo kitų infekcinių ligų. Taip pat neblogus rezultatus rodo pagal klasikinę technologiją pagaminta „Novavax“, kuri arti patvirtinimo. RNR vakcinos patogios dar tuo, kad jos gali adaptuotis prie kintančio viruso ir susidaręs imuninis atsakas revakcinuojantis nesunaikins jau buvusio sukurto imuninio atsako.
– Kiek dar gali prireikti tų graikų abėcėlės raidžių, kiek dar atmainų gali atsirasti?
– Tai labai priklausys nuo mūsų. Kuo daugiau žmonių turės antikūnų ir sumažins galimybę įsiskverbti virusui, tuo mažiau bus atmainų. Jei nesiskiepysime, sakysime, kad nepasitikime vakcinomis, gali ir neužtekti tos graikų abėcėlės.
– Ar antikūnų skaičius reiškia, kiek turime imuniteto, kiek jis laikysis?
– Jei turi antikūnų daugiau, jų mažėjimas bus ne toks greitas. Dabar Europos Sąjungoje antikūnų tyrimas turi būti standartizuotas. Seniau jis priklausydavo nuo tyrimo metodo, laboratorijos. Kol kas nežinome, kokia gali būti žemutinė antikūnų titro riba. Tačiau savaime aišku, kad kuo didesnis antikūnų titras, tuo didesnė tikimybė, kad turėsi geresnę apsaugą nuo naujų atmainų. Bet yra tokių žmonių, kuriems antikūnų nenustatome ir po 2 vakcinos dozių. Bus priimti sprendimai, ką daryti tokiais atvejais.
– Ar gali būti, kad neturėsime 70 proc. pasiskiepijusių rugsėjį ar spalį? Ir ar tokiu atveju delta atmaina, kuri plinta greičiau, gali mus nuvesti į scenarijus, kurių nenorėtume?
– Kolektyvinio imuniteto samprata irgi yra matematinis modelis, kuris skaičiuojamas pagal viruso sugebėjimą plisti, kiek vienas infekuotas žmogus gali užkrėsti kitų. Delta atmaina 60 proc. efektyvesnė už alfa atmainą, o alfa 50 proc. efektyvesnė už orginalią. Todėl panašu, kad kolektyvinio imuniteto reikia nebe 70 proc., bet 95 proc. Kuo didesnė populiacijos dalis turės imunitetą, tuo lengviau bus suvaldyti bangas. Gali būti, kad virusas pradės plisti tarp tam tikrų žmonių.
– Kiek reikėtų suvakcinuoti žmonių, kad galėtume ramūs pasitikti rudenį?
– Visus, kurie gali vakcinuotis pagal indikacijas, nuo 12 metų ir vyresnius. 90 proc. būtų idealu. Jei turėsime 70 proc., tokios bangos, kaip pernai, nebeturėsime. Visgi, kuo daugiau žmonių bus, tarp kurių gali plisti virusas, tuo didesnė kitų atmainų rizika.
