Kaip tokiu atveju sau padėti, „Delfi rytas“ laidoje patarė „Gintarinės vaistinės“ vaistininkas Tadas Labanauskas.
– Kokių klientų nusiskundimų ar prašymų dažniausiai sulaukiate, atėjus vasaros karščiams?
– Mes patys tarpusavyje kartais juokaujame, kad atėjus karščiams prasideda pleistriukų metas. Ir tie klientai, kurie perka po kelis pleistriukus, pasidaro kasdienybe, reikia nusiteikti tokiam pasilinksminimui – pleistriukų skaičiavimui.
O šiaip pagrindinė problema vasarą yra alergijos. Su karščiu susijusios problemos atsiranda, prasidėjus tokiems orams, kaip dabar – šiemet vasara kaip niekad džiugina, bet kartu ji turi ir savo pasekmes. Gana dažna problema yra kojų patinimas. Žmonės nebūtinai skundžiasi kojų patinimu, bet skundžiasi nuovargiu, sunkumo jausmu, neramiomis kojomis – tai labai padažnėja vasarą ir tai yra tiesiogiai susiję su karščiu.
– Kokios yra pagrindinės priežastys, kad tinsta kojos? Gal jos ne tik dėl karščio patinsta, bet gali pranašauti ir kažkokius kitus sutrikimus?
– Kaip aš sakau: sveikam žmogui niekada vaistų nereikia. Lygiai tas pats yra ir su kojų tinimu: jeigu žmogus – sveikas, gyvena sveikai, jam tos kojos tikrai neturėtų patinti. Kojų patinimas yra vienas iš pirmųjų ženklų, kad kažkas negerai su mūsų kojomis.
Aišku, priežasčių gali būti daugybė, bet, jeigu kalbame apie su karščiu susijusį patinimą, dažniausiai tai yra susiję su kraujotaka. Tai jau rodo, kad galbūt prasidėjo kažkokie patys pirmieji procesai ir mes turėtume atkreipti dėmesį, jeigu vasarą pradeda patinti kojos, nes, jeigu nieko nedarysime, tos kojos pradės patinti ir ne tik vasarą.
Yra viena vienintelė priežastis, dėl ko patinsta kojos. Tai – kraujo sąstovis kojose. Taip atsitinka dėl stovimo arba sėdimo darbo, dėl per mažo fizinio aktyvumo, dėl kažkokių kraujagyslių pakitimų. Bet vasarą ta problema išryškėja dėl to, kad, kai karšta, mūsų kraujagyslės išsiplečia ir vožtuvai, kurie turėtų nukreipti kraują į širdį, pradeda veikti ne taip gerai. Todėl kraujas užsistovi, kaupiasi skysčiai kojose ir jos patinsta.
– Ar nuo to, kokius skysčius vartojame, priklauso kojų patinimas?
– Čia ir būna užburtas ratas, kad, jeigu žmogui patinsta kojos, jis galvoja, kad jam per daug skysčių. Iš tikrųjų kojos tinsta ne dėl to, kad skysčių galbūt per daug – aišku, jeigu suvalgysime arbūzą ir nueisime miegoti, tai atsikėlus ne tik kojos bus patinusios, bet ir paakiai. Bet tas skysčių nevartojimas priveda prie to, kad paskui mes galime nukentėti ir stipriau.
Kojos dažniausiai tinsta ne dėl skysčių pertekliaus, o dėl to, kad kažkas negerai su kraujotaka mūsų kojose.
Skysčių vasarą, ypač per karščius, reikia gerti. Atkreipčiau dėmesį, kad reikėtų gerti ne tik skysčius, bet kartu ir elektrolitus – tam tikras druskas: kalį, magnį, natrį, kurių mes taip pat netenkame prakaituodami. Kai trūksta tų druskų, tai gali taip pat prisidėti prie kojų tinimo.
Jeigu gersime tik vandenį, tai nėra pats sveikiausias būdas atstatyti, ko trūksta organizmui.
– Kokių patarimų turite, jeigu žmogui vis dėlto tinsta kojos? Ar gali padėti kažkokios vonelės, tepalai ar kompresai?
– Taip. Kaip ir minėjau, kojos dažniausiai tinsta tik dėl to, kad ten užsistovi kraujas. Priežasčių tam yra daugybė. Visa tai, kas tam kraujui neleistų užsistovėti, padės išvengti kojų tinimo.
Visų pirma, jeigu sėdime ar stovime visą dieną, pasistenkime nors kartais padaryti pertraukėles, pakelti tas kojas aukštyn. Tai visiškai nieko nekainuoja, o labai gerai padeda.
Paglostykime savo mylimas kojas iš apačios į viršų, padėkime tam kraujui grįžti atgal į širdelę. Tai vėlgi visiškai nieko nekainuoja ir, jeigu mes tai darysime dažniau, tai labai padės prevencijai nuo kojų tinimo.
Aišku, jeigu darysime vėsinančias voneles: vėsiu vandeniu arba su ledukais, tai taip pat padeda susitraukti kraujagyslėms. Tai taip pat padeda mažinti kojų tinimą. Tos vėsinančios vonelės gali būti malonios vakare po darbo dienos, su eteriniais aliejais. Tai mes galime labai suderinti ir malonumą, ir naudą.
Aišku, jeigu jau tą problemą užleidome, yra vaistinėje visas kalnas tepalų ir geriamųjų tablečių, kurios taip pat gali padėti išvengti ligos, neleisti jai išvešėti.
– Kaip minėjote, dabar – pleistriukų metas ir toks derinys, kaip patinusios kojos, galbūt naujos basutės lemia, kad nuoskaudų atsiranda daug. Kaip gydyti tas nuospaudas? Ar tik pleistriukai gali padėti?
– Visų pirma reikėtų pasistengti išvengti tų nuotrynų. Reikia skirti du dalykus: yra nuotrynos ir nuospaudos, kurių žmonės neskiria. Nuotrynos atsiranda, kai apsimauname naujas basutes arba su senomis basutėmis ilgai ėjome ir nutrina odą, atsiranda žaizda ar tik pūslė, kuri dar nenusilupusi. Tai yra bėda čia ir dabar.
O nuospauda yra, kai ilgai vaikštome ar dirbame tą patį darbą ir ten atsiranda odos sukietėjimas, kuris ilgainiui pradeda trukdyti gyventi.
Pirmuoju atveju labai siūlyčiau pagalvoti, kad yra pleistriukų, klijuojamų ne tik ant kojų, bet ir ant batų: jie yra silikoniai ir paminkština vietas, kurias gali nutrinti. Tai gali padėti absoliučiai išvengti tos problemos, tik reikia iš anksto apie tai pagalvoti.
– Bet vis tik būna, kad tos kojos nutrinamos net ir iki pūslių. Kaip tas pūsles gydyti?
– Iš esmės tai yra lygiai tokia pati žaizda, kaip ir visos kitos. Svarbiausia, kad į tą žaizdą nepatektų nešvarumai ir neužsikrėstų. Taip pat reikia saugoti nuo tolimesnių pažeidimų. Paprasčiausias pagalbos būdas yra paprasti pleistriukai. Bet mokslas nestovi vietoje ir, jeigu nutrynė ir yra visiška žaizda, tai žymiai geresni yra hidrokoloidiniai pleistrai Tai yra tokia dirbtinė oda. Jie patys yra stori, minkšti, saugo nuo tolimesnio pažeidimo ir gerina gijimą.
Jeigu yra pūslė ir ji dar nepraplyšusi, kyla klausimas: ją pradurti ar ne? Aišku, pūslė ant kojos trukdo vaikščioti. Jeigu galime nebeiti niekur, tai galbūt ta pūslė tegul ir būna – ji saugo žaizdą nuo užsikrėtimo. Bet, jeigu mums reikia eiti, pūslė tempia audinius, ten skauda. Todėl rekomenduojama ją atsargiai, steriliai, papurškus kažkokiu antiseptiniu skysčiu pradurti, išleisti tą skystį, tada tempimas dingsta. Užklijuojame pleistrą ir galime tęsti savo kelionę, aišku, būtų gerai su kitais batais.
