– Iš pradžių išsiaiškinkime, kas yra limfa ir kokią funkciją ji atlieka?

– Tai – bespalvis tarpląstelinis skystis, lyg nukoštas kraujas, netekęs dalies savo ląstelių. Ji surenka viską, kas nereikalinga, pavyzdžiui, mirusias ląsteles. Limfa teka iš periferijos į centrą. Tada iš centro viską nukošus ir pašalinus, skystis grąžinamas atgal į kraują.

– Tai, kaip suprantu, limfa teka ne kažkokiuose organuose, o po visą kūną, taip?

– Taip, ji teka limfagyslėse, kurios skaidrios, sunkiai pamatomos, labai smulkios. Tai yra toks mistinis Lietuvos medikams bei medicinos draudikams, organas, kurio jie nepripažįsta nuo seno ir nelabai nori gydyti paciento, kuris turi limfos nutekėjimo problemų. Taip ir atsitiko, kad istoriškai ligonių kasos nelabai pripažįsta tos ligos kaip vertos dėmesio. Tad nei taikoma reabilitacija, nei chirurginis gydymas.

Valerijus Morozovas, Gabrielė Grinkaitė

– Kodėl sutrinka limfos tekėjimas? Kokie to požymiai ir kaip galime išspręsti tai?

– Limfa kaupiasi visą laiką, tačiau, kol esame jauni, sveiki ir aktyvūs dažniausiai ji nesukelia rimtų pasekmių. Limfos kaupimąsi lemia daugybė priežasčių. Visų pirma – genetika, antra, įvairūs uždegiminiai procesai, kai dėl lėtinių uždegimų pažeidžiamos tos pačios limfagyslės, sutrinka limfos nutekėjimas. Tada pačios pirmos patinsta kojos. Vakare atsiranda didesnės nuospaudos nuo kojinių ar batų, atsiranda sunkumas, mėšlungis, nors chirurgai neranda jokių problemų su venomis.

Limfodrenažinis masažas yra siejamas ne su sveika gyvensena, bet su tinginyste, nes limfodrenažinis masažas yra tik trečioje vietoje. Visų pirma, tai yra aktyvumas, savo odos mylėjimas, priežiūra, aktyvus raumenų naudojimas, mankštos, kad nebūtų sustingę sąnariai, kad pro juos lengviau pratekėtų limfa. Žinoma, atsigulti ir pasimasažuoti yra kol kas lengviau.

– Dar šiek tiek grįžtant prie limfos nenutekėjimo požymių. Sakėte, kad tada kojos patinsta, ar tai vienintelis požymis, kad limfa nenuteka, ar dar gali kitaip pasireikšti?

– Priklauso nuo to, kur nenuteka limfa – gali patinti paakiai, tik jie būna patinę iš ryto, nes naktį galva būna sąlyginai žemiau negu kūnas. Vakare dažniausiai patinsta kojos.

Jeigu yra koks nors procesas, pavyzdžiui, uždegimas pažasties limfmazgiuose arba pažasties limfmazgiai yra pašalinti dėl onkologijos, arba įvykę kokie nors lūžiai, traumos, gali būti rankos ar vienos kojos patinimas. Priklauso nuo to, kur yra perkirstas tekėjimo takelis, ten ir atsiranda patinimas. Dažniausiai jis susijęs su tam tikru gyvenimo aktyvumu.

– Kaip suprantu, yra žmonės, kurie labiau linkę į patinimus ir į limfos nenutekėjimą ir tie, kurie neturi tokiu problemų, taip?

– Taip, manoma, kad limfos nenutekėjimas yra nulemtas ir genetikos. Tačiau beveik visada jis susijęs su uždegiminiu procesu. Vėlgi, uždaras ratas – dėl uždegimo labiau kaupiasi limfa, o kadangi labiau kaupiasi, atsiranda naujų nedidelių uždegimų. Dėl to gali atsirasti ir kojos niežėjimas, ir veržimo jausmas bei nuovargis kojose, bendras silpnumas.

– Ar limfos nenutekėjimas labiau vyresnių žmonių liga, ar gali pasitaikyti įvairaus amžiaus žmonėms?

– Tai gali pasireikšti visokio amžiaus žmonėms, bet vis dėlto bėgant metams mes vis labiau traumuojame savo limfagysles, jos labiau prasiplečia, tampa nepatvarios ir nefunkcionalios, todėl, žinoma, tinimais labiau skundžiasi močiutė, o ne jos anūkas.

Kojų tinimas
Foto: Shutterstock

– Tai ką tada daryti? Ar judėjimas vienintelė prevencija, kad tekėtų visi skysčiai ten, kur jiems reikia?

– Ir kojų venų prasiplėtimo, varikozės profilaktika, ir limfinės sistemos profilaktika yra tikrai labai panaši. Tai yra vengti nutukimo, mažiau valgyti, daugiau judėti. Nutekėjimas, kaip ir iš venų, taip ir iš limfagyslių, yra pasyvus ir priklauso nuo gretutinių raumenų darbo. Širdis neveikia kaip siurblys, ji labai gerai stumia, bet visiškai nesiurbia į save, todėl reikalingas aktyvus gyvenimas, mankštos. Po ilgo sėdėjimo, atsistojus gerai padaryti tam tikrus tempimo pratimus.

Apibendrinant – tai yra aktyvus gyvenimo būdas, mitybos priežiūra, vengti valgyti daug angliavandenių, vengti nutukimo, cukraligės, streso, taip pat ribotai vartoti alkoholį, atsisakyti rūkymo, mažinti druskos kiekį. Druska yra linkusi kaupti vandenį, todėl reikės daugiau limfos, kad perneštų tą patį druskų kiekį.

Na, o jei limfa jau pradeda kauptis, tai mums prireikia specialistų pagalbos, reikia išmokti tam tikras mankštas, pasidaryti limfodrenažinį masažą, kuris turėtų būti labai švelnus, kad nesutraiškytų limfagyslių.

– O jei žmogus įtaria, kad turi problemų su limfos nutekėjimu, kur jam kreiptis? Į gydytojus ar iškart į limfodrenažinius masažus eiti?

– Limfodrenažiniai masažai gal tuo metu ir padės, turės trumpalaikį poveikį, bet reikia pagalvoti, dėl ko kaupiasi limfa. Gali būti genetinis polinkis, uždegiminiai lėtiniai procesai, kuriuos labai sudėtinga sutvarkyti, mūsų gyvenimo būdas.

Dar vienas dalykas, kurį reikėtų apgalvoti, ypač jei tai yra nesimetriškas, vienos rankos ar kojos tinimas, ar nėra problemų su spaudimu, galbūt yra padidėjęs piktybinis limfmazgis, o dėl to jaučiamas kažkoks spaudimas. Galbūt blogai sugijęs lūžis arba sąnarių problemos, kurios mechaniškai trukdo limfos nutekėjimui. Atmetus šias problemas lieka paliatyvi pagalba. Išgydyti neįmanoma, bet tinkamai prižiūrint galima gauti visai neblogą gyvenimo kokybę.

– Ačiū už pokalbį.