Prisitaikyti galime iki tam tikros ribos
Nors žmogaus kūnas daugeliu atžvilgiu yra stipriai išmokęs prisitaikyti, tačiau, pasak neurologo, toks prisitaikymas nėra begalinis. Iki tam tikros ribos kūnas susitvarko, išlaiko pusiausvyrą, bet peržengus šią ribą viskas griūna. Didžiulis karštis ir šaltis sukelia adaptacinių sistemų sutrikimą. O vienas iš tokių sutrikimų yra skysčių praradimas, tai yra dehidratacija.
Skysčiai prarandami prakaituojant bei iškvepiant orą. Sumažėja ne tik skysčių, bet ir mineralų kiekis organizme. Tai, pasak pašnekovo, kartais sukelia tam tikrus sutrikimus, ypač tiems, kurie jau turi problemų su sveikata.
„Kai kuriais atvejais padidėjęs prakaitavimas, padažnėjęs kvėpavimas sukelia panikos atakas. Tarp jaunimo panikos atakos per karščius yra dažnai pasitaikančios. Vyresnio amžiaus žmonėms, ypač tiems, kurie turi kardiologinių problemų, nėra nė kalbos, kad karštis pavojingas. Karščio metu sutirštėja kraujas ir susidaro trombai, kurie gali užkimšti plaučių, smegenų, širdies arterijas“, – kalbėjo dr. J. Fišas.
Tokiu atveju išsivysto infarktai, tad reikia būti itin atsargiems. Gydytojas pataria, kad norint išvengti karščio reikėtų vėdinti kambarius tik naktį, dienos metu užtraukti užuolaidas. Jei nėra kondicionieriaus, naudoti ventiliatorių. Taip pat svarbu nepamiršti gerti paskirtų vaistų bei vandens, kai kuriais atvejais net iki 3 litrų.
Karštis, fizinė veikla ir alkoholis gali pražudyti
Jokiu būdu vietoje vandens negalima gerti saldžių gėrimų, alaus, kavos. Geriausia truputį mineralizuotas, su druskomis vanduo, mat druskų balansas organizme labai svarbus.
Gydytojo neurologo teigimu, medikai per tokius karščius pastebi išaugusį pacientų kiekį.
„Telefonas netyla. Būklė žmonių pablogėja, o jauniems žmonėms dažnai pasireiškia panika, ypač, jei šiek tiek pakinta savijauta. Prasideda panikos atakos, sustiprėja nerimas, tai labai nemalonūs simptomai“, – sakė laidos pašnekovas.
Jei namuose yra optimalios sąlygos išgyventi karščius, gydytojas pataria, kad turintiems įvairių ligų šiomis dienomis išvis nereikėtų išeiti iš namų. Juo labiau reikia vengti fizinės veiklos bei alkoholio vartojimo.
Pasak dr. J. Fišo, žmonėms, turintiems ligų, karštis ir fizinė veikla, o galbūt dar ir alkoholis, gali būti visiškai pražūtinga kombinacija. Gydytojas ragina būti kuo atsargesniems, nes iki didelių nelaimių šiuo metu – tik mažas žingsnis.
Kai kurie itin mėgsta degintis, o po to, kai kūnas įkaista, šokti į šaltą vandenį. Ar tai gali pakenkti?
„Sveikam jaunam, sportuojančiam žmogui, kurio fizinė būklė gera, tai tikrai nepakenkia, grūdina ir duoda naudos. Turinčiam ligų tai gali būti pavojinga. Nors, tiesą sakant, jūra dabar šilta“, – šypsojosi gydytojas.
Neurologas pataria karštomis dienomis rinktis kuo lengvesnį maistą – daržoves ir vaisius, tačiau ne jų sultis. Žalumynai turi daug skysčių bei mineralinių medžiagų, padeda adaptuotis organizmui. Visgi, nereikėtų imtis ir griežtų dietų, nes tai organizmą tik dar labiau nualins.
Dėmesį reikėtų atkreipti tada, kai užklumpa silpnumas – tokiu atveju reikia eiti atsivėsinti į pavėsį ir atsigerti vandens. Jei pradeda svaigti galva, nutirpsta galūnės, jaučiame diskomfortą krūtinėje, linksta kojos, reikia kuo greičiau kreiptis į gydytojus.
