Kuo ji skiriasi nuo kitų koronaviruso atmainų, ar ji gali sukelti rimtesnių padarinių, neįprastų komplikacijų ir, ar ji atspari vakcinai, laidoje „Delfi rytas“ papasakojo genominis epidemiologas daktaras Gytis Dudas.
– Jau žinoma, kad indiškosios atmainos virusas yra sparčiau plintantis. Kokių dar turi skirtumų ši atmaina, palyginti su pirminiu koronavirusu?
– Delta atmainos, kaip ją vadina Pasaulio sveikatos organizacija, plitimas išties efektyvesnis negu alfa atmainos, vadinamosios britiškosios atmainos. Tai sukelia papildomai rūpesčių.
Kitas dalykas, kad yra didesnė tikimybė dėl šios atmainos užsikrėsti pakartotinai, kai buvo persirgta, užsikrėtus kitomis atmainomis, neturinčiomis kai kurių mutacijų, kurias turi ši atmaina, arba pasiskiepijus šiuo metu registruotomis vakcinomis.
Taigi, ta grėsmė yra dviguba, palyginti su prieš tai buvusiomis atmainomis, kaip tarkime, su alfa atmaina, kuri, nors ir galėjo efektyviau plisti, bet turimi skiepai veikia prieš ją, arba su beta atmaina, vadinamąja Pietų Afrikos atmaina, kuri, žinome, kad gali sėkmingiau infekuoti persirgusius arba paskiepytus žmones, bet iki šiol nėra kažkokių vienareikšmiškų įrodymų, kad ji efektyviau plistų.
Delta atmaina, vadinamoji indiškoji atmaina, turi dvigubą problemą, kad tiek plinta ženkliai efektyviau, negu alfa atmaina, ir tuo pačiu gali sėkmingiau užkrėsti žmones. Taip pat po truputį gauname įrodymų, kad, susirgus šia atmaina, žmonės žymiai dažniau atsiduria ligoninėse, kas automatiškai didintų tiek apkrovas ligoninėms, tiek mirtingumą.
– Kokių blogybių ši delta atmaina gali sukelti?
– Bus dar labiau apkrautos ligoninės, jeigu ši atmaina pasieks nepaskiepytą populiacijos dalį, ir bus didesnis mirtingumas.
– Ar ši atmaina dabar yra dominuojanti Europoje?
– Kol kas ne. Ši atmaina kol kas daugiausia dominuoja Jungtinėje Karalystėje (JK), kur atrodė, kad viskas eina tik geryn, nes didesnė populiacijos dalis buvo paskiepyta. Šiai atmainai atsiradus, ten vėl prasidėjo maža banga.
Taip pat galime labai lengvai pamatyti, kad Rusijoje daugiau negu pusė atvejų nuo gegužės vidurio yra sukelti būtent šios atmainos. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau paskelbė, kad visiems viešojo sektoriaus darbuotojams bus privaloma skiepytis, nors dar prieš dvi savaites buvo sakoma, kad tai bus milžiniškas žmogaus teisių pažeidimas ir panašiai.
Taigi, problema išties yra. Lietuvoje, jeigu toliau sėkmingai skiepysimės, tokios ženklios bangos galime išvengti. Nes, visgi pasiskiepus abiem vakcinos dozėmis – tiek „AstraZeneca“, tiek „Pfizer“ – tikimybė atsidurti ligoninėje žymiai mažesnė. Apsauga, pasiskiepijus abiem „Pfizer“ dozėmis, nuo hospitalizacijos dėl delta atmainos yra 96 proc. – tai ženklus rizikos sumažinimas.
– O kaip yra su pasiskiepijusiais kitų gamintojų vakcinomis?
– Kol kas tyrimai paskelbti tik dėl „AstraZeneca“ ir „Pfizer“ vakcinų. Pasiskiepijus „AstraZeneca“ vakcina irgi po pilno vakcinavimo režimo apsauga tikrai nėra bloga. Problema yra ta, kad, pasiskipeijus tik viena doze, ta apsauga egzistuoja, bet, jeigu neklystu, su „AstraZeneca“ yra tik apie 30 proc., su „Pfizer“ – apie 50 proc. Tarpas tarp dviejų dozių „AstraZeneca“ yra ganėtinai ilgas, todėl net JK greičiausiai egzistuoja dar pakankamai didelė populiacijos dalis, paskiepyta tik viena doze.
– Jeigu ši atmaina sugebės išvengti imuninio atsako, kuris gali būti susidaręs po vakcinacijos arba po persirgimo, ar yra rizika ne tik užsikrėsti, bet ir sunkių komplikacijų ar net mirties. Ar vis dėlto nuo blogiausios baigties vakcinos, jeigu esi pasiskiepijęs abiem dozėmis, tai gelbėja?
– Absoliučiai! Pasiskiepijus abiem vakcinos dozėmis ta rizika yra tiek sumažinta, kiek tik gali. Pasiskiepijus abiem „Pfizer“ dozėmis apsauga nuo simptominės ligos yra virš 80 proc. ir, kaip minėjau, apsauga nuo hospitalizacijos yra 96 proc., kas yra ženklūs skaičiai. Todėl viskas priklauso nuo to, kaip noriai žmonės skiepysis.
– Kokie dar veiksmai gali užkirsti kelią šios atmainos plitimui?
– Kažko papildomo, be savanoriško kaukių dėvėjimo, papildomo neužsibuvimo uždarose neventiliuojamose erdvėse, kaip ir nėra. Tiesiog reikia skiepytis ir saugotis.
– Pasaulinę pandemiją sukėlęs koronavirusas po pasaulį plinta kiek daugiau nei metus, bet jau ne kartą mutavo. Ar šis virusas mutuoja kitaip nei kiti? Ar jis dažniau mutuoja?
– Vienas dalykas, kurį reikia aiškiau nupasakoti visuomenei, yra tai, kad viskas, kas gyvuoja ir dauginasi, patiria mutacijas.
Kiek yra mutacijų, nebūtinai pasako, kokia yra grėsmė. Svarbiau, kokios mutacijos įvyksta organizme. Tarkime, britiškoji alfa atmaina turėjo daug mutacijų, tačiau žinome vos kelias, kurios padarė ją tokia grėsminga. Lygiai taip pat su delta atmaina – tų mutacijų nėra labai daug, bet matome, kad jų efektas yra nepalyginamai stipresnis.
Lyginti virusus pagal jų mutacijų skaičių ar tai, kaip greitai jie mutuoja, paprasčiausiai nėra prasmės.
– Taigi, ši delta atmaina yra nei pirma, nei paskutinė?
– Absoliučiai! Kuo toliau virusas cirkuliuos žmonėse, tuo daugiau mutacijų matysime. Kokios būtent mutacijos įvyks, kokie bus jų efektai, sunku prognozuoti – bet kokiu atveju tai yra evoliucija.
Vienas dalykas, kurį galėtume pasistengti padaryti, yra, kad žmonės visame pasaulyje gautų prieigą prie skiepų. Tada galėsime sumažinti viruso plitimą. Ir kuo mažiau to viruso apskritai bus, tuo mažiau jis turės galimybių mutuoti.
– Dabar vasara, atostogų metas ir lietuviai taip pat planuoja keliones į užsienį. Ką patartumėte svetur keliaujantiems tautiečiams, kad šie neparvežtų nelauktos atmainos?
– Vienas dalykas, kuris ženkliai padėtų – neigiamo testo reikalavimas prieš grįžtant. Tai automatiškai pagerina situaciją.
Vienas svarbiausių dalykų būtų pasirūpinti, kad žmonės tvarkingai izoliuotųsi grįžę. Matėme jau ne kartą su sekoskaitos projektu, kai aptikome įvairias atmainas, kurių nenorėtume turėti.
Matėme B.1.620 įvežimą, vadinamąjį Puntuką. Turėjome du įvežimus ir tik vienas jų paplito, nes pirmasis, kurį radome, buvo keliautojas, kuris grįžo, tvarkingai izoliavosi. Nuo to asmens neprasidėjo infekcijų grandinė.
Lygiai tą patį matėme su pirmuoju gama, vadinamosios braziliškos atmainos, atveju, kuomet buvo atvykęs ją užsikrėtęs keliautojas. To asmens ėminys atsitiktinai pakliuvo į mūsų sekoskaitos imtį, bet keliautojas nepaskleidė tos infekcijos Lietuvoje.
