Į klausimus atsakė šeimos gydytojas Valerijus Morozovas.

– Pamenu, kad kai pasijusdavau blogai, artimieji pribėgę kaskart bandydavo kažkur už ausų užčiuopti limfmazgius, ar jie nepadidėję. Ar iš tiesų juos galima čia kažkur užčiuopti, jei sergame?

– Juos užčiuopti galime ir tada, kai nesergame. Tačiau jie turi būti reikiamo dydžio, normalioje vietoje. Žinoma, juos lengviau užčiuopti liesam vaikui, su mano paodžiu tai būtų sunkiau. Limfmazgių padidėjimas dažniausiai būna susijęs su lokalia ar sistemine infekcija. Jie yra kaip filtrai, sulaikantys visą infekciją, kuri patenka į organizmą. Tada su ja kovoja ir, mobilizuodami pajėgas, didėja.

– Ir tada juos galima rasti kažkur prie ausų?

– Dažniausiai limfmazgiai padidėja viršutinėje kūno dalyje, kaklas ir pažastys tikriausiai sudaro apie 80 proc. visų padidėjusių limfmazgių. Tikrai galime juos apčiuopti, net jei nesergame, jie turėtų būti iki 0,5 cm, kai kuriose vietose iki 1 cm, galime rasti nedidelį guziuką.

– O jei jis padidėjęs, tai jau kažkas ne taip?

– Jei apčiuopiate limfmazgį, kurio iki tol sau neapčiuopėte, galime pradėti galvoti, kad kažkas kūne vyksta. Jeigu tai kelia nerimą, verta pasitarti su gydytojais. Tačiau, jei guziukas 0,5 cm, nerimauti neverta.

Valerijus Morozovas, Gabrielė Grinkaitė
Foto: DELFI

– Apskritai, kas yra limfmazgiai? Ar galėtume jį palyginti su kokiu nors organu ar kokia maža liauka?

– Tai daug ląstelių vienoje vietoje, tam tikra ląstelių sankaupa, kurios filtruoja limfą. Limfa yra panašus į kraują, tik bespalvis skystis.

– Jei limfmazgiai tikrai smarkiai padidėja, tai jau praneša apie ligą. Kiek žinau, jie gali padidėti ne tik dėl infekcijos, bet ir dėl onkologinės ligos.

– Ar įaugęs nagas, varvanti nosis arba įstrigusi rakštis yra liga? Nebūtinai. Tai yra reakcija į išorę. Kai turime kontaktą su galimai pavojingu priešu, organizmas pradeda kovoti, limfmazgiai yra vieni iš kovotojų. Jų reakcija nebūtinai reiškia ligą. Dažniausia priežastis, kodėl jie padidėja, yra infekcijos, bet pacientai labiausiai bijo onkologinių ligų. Visgi, limfmazgiai ne taip dažnai padidėja dėl onkologinių ligų. Taip pat padidėja dėl įvairių uždegiminių ligų ir autoimuninių procesų, gali būti ir jungiamojo audinio ligos, lėtinės virusinės ar bakterinės infekcijos. Pavyzdžiui, dėl tuberkuliozės. Afrikoje apie 50 proc. visų limfmazgių padidėjimo yra siejami su šia liga.

– Tarkime, užčiuopiame tą padidėjusį limfmazgį, ką daryti toliau – bėgti pas gydytoją ar dar palaukti?

– Reikėtų pagalvoti, dėl ko jis galėjo padidėti. Standartinis variantas, kai jauna moteris ateina pas gydytojus ir sako, kad „užaugo kiaušinis kirkšnyje“. Pirmas klausimas, kada darėtės pedikiūrą ir depiliaciją. Tai užtektina priežastis, kad atsirastų nedidelis odos įtrūkimas ir sureaguotų limfmazgiai. Jei vaikui prie žandų yra padidėję limfmazgiai, pirmas dalykas, kurį apsvarstome, ar jis nepasigavo kokios nors paprastos viršutinių kvėpavimo takų virusinės infekcijos. Jei ateina žmogus, kuris sunkiai dirbo, prisitrynė nuospaudas ir turi padidėjusį limfmazgį, greičiausiai tai ir yra priežastis.

Foto: Shutterstock

Jei limfmazgis atsirado staiga, yra skausmingas, tai reiškia, kad reakcija tikrai vyksta, turime visiškai normalų fiziologinį procesą ir, jei nėra kitų simptomų, nereikia ypatingo gydymo ir reikia tik stebėti.

Jei limfmazgis atsirado iš niekur nieko, yra apvalus, nepaslankus, kietas kaip guminis kamuoliukas, didelis, virš 2 cm, reikia kreiptis į gydytojus. Ypač, jei dar jaučiate kokius nors varginančius simptomus.

– Gydytojas randa priežastį, kodėl limfmazgiai padidėję, pradedamas gydymas, kada jie jau turėtų sumažėti?

– Labai sudėtingas klausimas. Iš esmės, kai pašaliname priežastį, per 2 savaites jie turėtų sumažėti. Kol jis mažėja, viskas gerai ir neturėtų būti onkologinė liga. Sunerimti reikėtų, kai jis nesumažėja ir lieka tokioje pat būsenoje. Jei yra limfmazgis apie 2 cm ir išlieka toks ilgesnį laiką, reikia skubėti pasitikrinti.

– Sakėte, kad gali būti kelios vietos, kuriose gali padidėti limfmazgiai. Ar yra kokios nors piktesnės vietos, kurios rodo, kad kažkas tikrai negerai?

– Taip, limfmazgiai yra visur, bet kuo daugiau jie surenka limfos, tuo didesnis šansas, kad padidės. Visiškai nepiktybiniai dažniausiai būna ten, kur galūnės, pažastys ir kirkšnys bei viršutinė galvos, kaklo dalis. Tokiu atveju, greičiausiai bus tik paprasti pažeidimai. Apatinė kaklo dalis, ypač virš raktikaulių ir tie limfmazgiai, kurių neapčiuopsime, bet yra matomi rentgeno nuotraukose, beveik visą laiką verčia sunerimti. Atsiradus jiems patarčiau nieko nelaukus greičiau kreiptis į gydytojus, nes tai pavojingos vietos, kur dažnai bando reikštis piktos infekcinės ligos ar onkologiniai susirgimai.

Asociatyvi nuotrauka
Foto: Shutterstock

– Prieš pokalbį minėjote, kad ir nuo skiepų gali padidėti limfmazgiai. Jei jie padidėja, per kiek laiko tokiu atveju turėtų sumažėti?

– Taip, vakcinacija irgi yra sudirginimas ir visiškai normalu, kad jis gali padidėti. Skirtingoms vakcinoms yra skirtingi terminai bei skirtingi šansai, kad jis atsiras. Dažniausiai jie susitvarko per savaitę ar dvi. Mažiems vaikams, kai suleidžiamas gyvas virusas skiepijant nuo tuberkuliozės, iki metų reikėtų stebėti pažastį.

– Jei limfmazgiai ilgą laiką padidėję, bet žmogus nieko dėl to nedaro, nesikreipia pas gydytojus, kuo jis rizikuoja?

– Galbūt rizikuoja tuo, kad niekada nesužinos, jog jam įaugęs kojos nagas ar negyjanti nuospauda. Iš tiesų, visi bijome lėtinės ligos arba onkologinės ligos. Tokiu atveju, jei žmogus nesikreips, ligą galima pražiopsoti ir gydytojai klaus, kur žmogus buvo iki tol. Jei nerandate priežasties, kodėl jis atsirado, limfmazgis neskausmingas, nepaslankus, kietas, taip pat pasireiškia prakaitavimas naktį, svorio netekimas, pradeda didėti ir kiti limfmazgiai, tikrai reikia kreiptis į gydytojus.

– Ačiū už pokalbį.