– Ką šiuo metu žinome apie tai, kaip koronavirusas paveikia širdį, kokių naujausių duomenų turime?

– Dabar turime naują pacientų grupę, pagal varginančius simptomus galime įvardinti ir naują diagnozę – pokovidinis sindromas. Deja, nusiskundimai širdies ir kraujagyslių ligomis plečiasi, ateina kita grupė pacientų, kuriems po koronaviruso tam tikri simptomai nepraeina 4 savaites. Skundžiamasi širdies ir kraujagyslių ligų simptomais, tai yra įvairiais permušimais, migruojančio pobūdžio skausmai krūtinėje, padidėjusiu kraujospūdžiu.

Tai paprastai būna nuo 30 iki 50 metų žmonės. Dauguma simptomų per 6–7 mėnesius linkę mažėti, tačiau niekas nežino, ar jie paliks liekamųjų reiškinių vėliau. Deja, daugiau nei pusei pacientų, kurie skundžiasi tokiais simptomais, nustatomi mikroskopiniai širdies pakitimai. Net ir pasveikę pacientai turėtų sekti savo sveikatą.

– Virusų turėjome ir anksčiau, bet ar šis yra itin pavojingas? Kaip jūs jį vertinate?

– COVID–19 infekcija buvo labiau infektologų tyrinėjimo laukas ir objektas. Į šios infekcijos valdymą įsitraukia jau daugialypė komanda, nes ši liga pasireiškia labai įvairiai ir liekamieji reiškiniai gali būti įvairūs, simptomų gali būti daugiau nei 200. Dauguma pacientų po ligos praėjus keletui mėnesių nurodo, kad jie yra blogos arba vidutinės sveikatos būklės. Tai paslaptinga liga, kuri, galimai, yra lėtinė. Ypač, jei sukels mikroskopinius pokyčius širdies raumenyje, ilgainiui gali atsirasti širdies uždegimo požymiai.

Raimondas Kubilius

– Kaip save stebėti – kada reikia poilsio, reabilitacijos, o kada tyrimų, kad visa tai nesibaigtų tragiškai?

– Reikėtų suvokti, kad toks pažeidimas po koronaviruso gali įvykti, tačiau šiuo metu yra gana daug efektyvių receptų. Pirmiausia reikia prisiminti, kad dauguma simptomų per 6–7 mėnesius išnyksta, pacientas grįžta į tą pačią būklę, kurioje buvo prieš ligą. Antra, turime būti labai kantrūs ir vos simptomai susilpnėja, turėtume būti fiziškai aktyvūs. Niekada nereikia kažko daryti save verčiant, nes simptomai gali atsinaujinti.

Reikia įsivertinti fizinį pajėgumą ir pradėti kasdien judėti. Nereikia pernelyg jaudintis, jei po ligos negalite užlipti į pirmą aukštą, galima lipti etapais. Net ir darbingo amžiaus žmonėms rekomenduojama 35 dienų schema. Jei nedidelio krūvio metu kankina dusulys, veiklą galima išskirstyti po 5 minutes. Antrą savaitę jau galima pasivaikščioti, kitą savaitę dar labiau padidinti fizinį krūvį. Paprastai 4–5 savaitę pacientas gali grįžti į artimą fizinį krūvį tam, kuris buvo prieš ligą.

– Dar vienas rodiklis, apie kurį kalbama po koronaviruso ligos, tai kraujo krešumas. Ar verta atlikti kokius nors krešumo tyrimus po COVID–19?

– Jei nekyla įtarimų, kad gali varginti krešumo sistemos sutrikimai, atlikti tyrimų nebūtina. Tačiau pokovidiniam sindromui būdinga tai, jog aktyvesnės tampa lėtinės ligos, kurios iki tol buvo gerai kontroliuojamos. Labai svarbus paciento įsitraukimas į širdies ir kraujagyslių ligų valdymą. Itin svarbus fizinis aktyvumas, tai yra vaistas, apie kurį turime vis daugiau kalbėti.

Mankšta
Foto: Shutterstock

– Ką sveikatai reiškia ilgesnis buvimas namuose karantino laikotarpiu?

– Kardiologai ir Pasaulio sveikatos organizacija sako, kad kiekvienam pacientui per savaitę reikia vaikščioti bent 300 minučių, tai turėtų būti vidutinis ar intensyvus fizinis aktyvumas. Jei per dieną, karantino laikotarpiu, žmogus vidutiniškai namuose pasyviai praleidžia 55 minutes, sveikatai nepadėsime. Aš dar norėčiau atkreipti dėmesį į skersaruožį raumenyną. Fizinis aktyvumas yra vaistas širdies ir kraujagyslių ligoms, bet mūsų taikinys turėtų būti skersaruožis raumenynas. Apie 50 proc. jo yra sutelkta kojose. Kuo didesnį krūvį duosime kojoms, tuo labiau stabilizuosime raumenis, didinsime jų ištvermę, jėgą. Kai tik atsiranda fizinis krūvis, skersaruožiai raumenys iškart keičia savo struktūrą, jų paviršiuje atsiranda mitochondrijų, kurios pasisavina deguonį. Kojų skersaruožis raumenynas yra antroji širdis, ji labai padeda išvarinėti kraują.

Tai padeda pacientui jaustis geriau ir kompensuoti tą deficitą, kurio neteko dėl širdies raumens. Kojos turėtų būti mūsų taikinys, jas sustiprinti galime vaikščiodami, aerobiškai treniruodamiesi, važiuodami dviračiu. Fizinis aktyvumas bus naudingas tada, jei per savaitę bus juo užsiimama bent 300 minučių, jei padidės pulsas 30–40 proc. lyginant su ramybės būsena, treniruosimės bent 5–6 kartus per savaitę, tai bus labai efektyvi, prilygstanti vaistams priemonė.

Mėšlungis
Foto: Shutterstock

– Tikriausiai paprastas pasivaikščiojimas netinka, reikia eiti sparčiau, kad pakiltų širdies ritmas?

– Taip, anksčiau pacientams sakydavome, kad bet koks fizinis aktyvumas yra geriau nei jokio. Tačiau dabar dažniau sakome, kad didesnis fizinis aktyvumas yra geriau nei mažesnis. Fizinį aktyvumą, kaip ir tabletę, atspindi 4 parametrai. Vienas – tai intensyvumas. Vaikščiodamas turiu padidinti greitį, kad pulsas būtų bent 30–40 proc. didesnis nei ramybės būsenoje. Antra – trukmė. Fizinis aktyvumas, išlaikant greitą tempą, turėtų trukti bent 30 minučių.

Trečia, per savaitę reikia vaikščioti bent 5–6 kartus. Ketvirta, sporto pasirinkimas. Unikaliausia sporto rūšis yra vaikščiojimas, o pats vertingiausias pratimas, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, yra šiaurietiškas ėjimas su lazdomis. Jei pacientas nebesimankština, nebėra šios rūšies vaisto poveikio.

– Sakėte, kad žmonės dažniau kreipiasi dėl padidėjusio cholesterolio. Kiek svarbus yra šis rodiklis ir kuo pavojingas per aukštas cholesterolis?

– Dar prieš dešimtmetį Europos sveikatos politikai sutarė, kad jei bendroje populiacijoje pavyktų sumažinti 1 milimoliu litre, tai valstybės sutaupytų labai daug lėšų, kurias būtų galima nukreipti prevencijai. Apie cholesterolį visuomenėje sklando daugybė mitų, visi turi savo nuomonę. Kardiologai sutaria, kad cholesterolio padidėjimas yra pats reikšmingiausias ŠKL rizikos veiksnys. Mes jo nejaučiame ir dėl to dauguma nesupranta, kam reikia vartoti vaistus.

Antra, sveikatos politika tampa vis labiau negailestinga padidinto cholesterolio parametrams. Kai mokiausi, pacientams, patyrusiems ūminį miokardo infarktą, cholesterolio vertė turėjo būti mažesnė nei 2,6. Praėjo keleri metai, cholesterolio vertė turėjo būti mažesnė nei 1,8. Prieš du metus vertė turėjo būti mažinama iki 1,4. Kuo labiau sumažiname blogojo cholesterolio kiekį, tuo labiau paveiksime paciento, sergančio ŠKL, galimybes. Organizme cirkuliuoja labai nedidelis kiekis cholesterolio, bet turime dėti labai daug pastangų, kad jį sumažintume.

Širdis
Foto: Shutterstock

– Kiek mes patys galime valdyti savo cholesterolį? Prie jo tikriausiai smarkiai prisideda mityba ir stresas.

– Pagrindinis aspektas, kai atvyksta dar nesergantis jaunas pacientas ir jam įvertiname riziką, vienas iš komponentų būna cholesterolis. Kai nustatomas padidėjęs cholesterolis ar per didelis kraujo spaudimas, pirmiausia reikia imtis ne medikamentinių priemonių. Pacientas iš esmės turėtų keisti savo gyvenimo būdą. Pastebėjome, kad ypač vyrai, persirgę ūminiu miokardo infarktu, nori keisti savo gyvenimo būdą. Vaistai yra kraštutinė priemonė, kuri padeda valdyti padidėjusį cholesterolį. Kai įvyksta miokardo infarktas, vaistai nuo cholesterolio tampa neatsiejamu palydovu iki pat mirties. Tokie vaistai veikia ne tik cholesterolį, bet ir saugo kraujagysles.

– Koks jūsų paties sveikatos receptas?

– Stengiuosi kovoti su angliavandeniais ir jų nevartoti, turiu tikslą kasdien vaikščioti, dalintis teigiamomis emocijomis.