– Ar tikrai tokia neišgydoma yra alergija? Pasirodo, ją galima išgydyti?

– Pasakysiu paprastą prancūzišką patarlę: „norėti tai yra galėti“. Reiškia, šiais laikais, jei norime laikyti šuniuką ar kačiuką, bet nuo jo čiaudome, galime taikyti gydymą pačiais alergenais ir nebečiaudėti. Patinka vaikščioti po pievas, džiaugtis saule, bet negalite išeiti, nes čiaudote, dūstate? Galima ir tai pakeisti. Jei gydytojas alergologas nustatys konkretų alergeną ir pritaikys specifinį gydymą, ilgainiui galėsite džiaugtis gamta.

– Kalbame apie imunoterapiją. Kas tai yra? Iš esmės, tai organizmo prijaukinimas prie tam tikro dirgiklio? Kaip grūdinimasis, organizmo dresūra?

– Visiškai sutikčiau, kad mes tikrai galime dresuoti savo T limfocitus, išugdyti, kad ląstelės pačios slopintų alergiją. Tai ilgas, kruopštus darbas, gydymas pačiais alergenais. Jie visiškai skirtingi, kiekvienam žmogui kitokie, bet juos atradus, nustačius tiksliai, galime išauklėti savo imuninę sistemą.

– Kai nustatome alergeną, žmogui kaskart duodamas mažas jo kiekis ir taip treniruojame imuninį atsaką? Ar ne taip veikia imunoterapija?

– Principas toks, taip. Reikia rasti saugią dozę, nuo kurios galima pradėti ir po to ją didinti arba palaikyti nuolatinę, priklausomai nuo preparatų. Per 3–5 metus ne chemikalais, o pačiais alergenais, auklėjant organizmą, jis gali suformuoti tokią ląstelių grupę, kuri apsaugos nuo alergijos simptomų.

Valerijus Morozovas, Violeta Kvedarienė

– Ar visiems gali būti taikomas toks gydymo būdas, ar yra tik kokie nors išrinktieji?

– Galiu nudžiuginti, nes tokių išrinktųjų yra didžioji dauguma. Netaikoma vaikams iki 4 metų, bet vėliau taikyti galima. Galbūt nelabai tikslinga tai daryti vyresniame amžiuje, nuo kokių 60–70 metų.

– Ar imunoterapija veikia tik įkvėpiamiems, o gal tik suvalgytiems alergenams? Ar nesvarbu, kaip alergenas patenka į organizmą?

– Patekimas svarbus. Geriausiai ištirta imunoterapija dėl įkvėpiamų alergenų, tai yra žiedadulkių, namų dulkių erkučių, šuns, katės alergenų. Visai neseniai atsirado preparatai dėl pelėsių alergenų. Bet, jei žmogų beria, jis serga atopiniu dermatitu, dar nėra pakankamai įrodymų, kad taikant imunoterapiją sutvarkytume odos problemas. Jei maisto alergiją lemia kryžminės alerginės reakcijos tarp žiedadulkių ir maisto produktų, pavyzdžiui, žmogus alergiškas beržo žiedadulkėms ir jis negali valgyti morkų, obuolių, riešutų, taikant imunoterapiją beržo alergenui galime pagelbėti. Dažnai šnekama apie mažų vaikų alergiją kiaušiniams. Imunoterapija mažiems vaikams maisto produktais galima, bet nėra labai sėkminga. Jei produktas gyvybiškai būtinas, tada taip. Bet vaikas turėtų valgyti beveik kasdien tą patį produktą. Tai diskutuotina.

Foto: Shutterstock

– Ar būtina sirgti sunkia ligos forma, kad būtų taikoma imunoterapija? Nes yra tekę girdėti nuomonių, kad dėl silpnos alergijos jos netaiko.

– Kuo anksčiau pradėsime, tuo greičiau atsikratysime įvairių ligų, alergijos taip pat. Yra įrodyta, kad pradžioje žmogus alergiškas vienai grupei arba labai nedaug alergenų. Bėgant laikui, jei negydysime, ta grupė plėsis. Pavyzdys: išėjau į lauką, čiaudau ir sloguoju, kovo ir balandžio mėnesį. Po metų jau tas pats bus ir gegužę. Dar po kelių – visą vasarą čiaudau ir sloguoju, negaliu išeiti į lauką, kai šviečia saulė. Dar po kelių metų – čiaudau, sloguoju, dusina, negaliu dirbti. Tai klasikinis pavyzdys, kaip vystosi alerginės ligos. Jei alergenas tik vienas, imunoterapija bus paprastesnė, nereikės tiek vaistų. Kuo ilgiau bus laukiama, tuo daugiau reikės preparatų.

– Kokios yra imunoterapijos formos?

– Jų yra įvairių. Klasikinė, paprasčiausia ir seniausia yra leidžiama imunoterapija. Jei žmogus tvarkingas ir nepamiršta vartoti paskirtų vaistų, šiuo atvejų alergeną, tai lašinti lašiukus prieš valgį jis gali pats, namuose. Yra ir tablečių, kurias užtenka išgerti du kartus per savaitę, bet tai priklauso nuo to, kam žmogus alergiškas ir ar nepamirš išgerti vaistų. Amerikietiška literatūra sako, kad svarbesnė ir geresnė yra leidžiama imunoterapija. Europietiška literatūra labiau propaguoja lašiukus ar tabletes namuose. Po mokslinių studijų buvo pateikta išvada, kad leidžiama terapija yra nežymiai.

Bėrimas
Foto: Shutterstock

– Kaip ilgai trunka imunoterapija? Kelis kartus minėjote, kad netgi kelerius metus?

– Taip, reikės kelerius metus.

– Ir kuriam laikui galime tikėtis pagerėjimo? Kuriam laikui tęsiasi efektas, pabaigus 3–5 metų kursą?

– Labai įvairiai. Po 1 metų žiūrime, ar efektas yra ir ar reikia tęsti imunoterapiją, ar kažką keisti. Bet tyrimai rodo, kad ne mažiau nei 7 metams alergija atitolinama. Kai kurie efektu džiaugiasi visą gyvenimą. Nedidelė dalis reikiamo efekto negauna. Bet ta dalis tikrai nedidelė ir daugumai tikrai galime padėti.

– Ką reikėtų daryti mūsų skaitytojams ir žiūrovams, kurie dar nebuvo konsultuoti dėl imunoterapijos ir neįvertino savo rizikos? Kreiptis į alergologus?

– Tikrai taip.

– Ačiū už pokalbį. Taigi, jokia alergija nėra visiškai absoliutus nuosprendis visam gyvenimui. Ir, mieli vaikai, tai, kad tėtis čiaudo nuo kačiuko, dar ne priežastis neturėti kačiuko. Tiesiog tėčiui reikės šiek tiek išlaidų, o jums kantrybės.