Žmonės donuoti kraujo į Santaros klinikų Kraujo centrą viliojami ir ypatingomis paskatomis. Apie susiklosčiusią situaciją laidoje „Delfi rytas“ kalbėjo Santaros klinikų gydytoja hematologė Lina Kryžauskaitė.
– Kokia yra tikroji situacija ir ką reiškia kritinis kraujo trūkumas?
– Kritinis kraujo trūkumas reiškia, kad pasiekta tokia kraujo atsargų riba, kuomet jo gali pakakti tik skubioms situacijoms. Planinėms situacijoms kraujas turi būti planuojamas, rezervuojamas. Nė viena planinė operacija, ypač didesnės apimties, negali būti vykdoma, jeigu nesi tikras, kad turėsi kraujo atsargų.
Ne paslaptis: visus metus turėjome sustabdytą veiklą, kuomet tos operacijos nevyko. Dabar, kai sumažėjo infekcijų skaičius ir atsidarė ligoninės, tos operacijos atsinaujins ir atsinaujins tokiu tempu, kuris tikrai bus didesnis negu anksčiau. Žmonės turbūt atvažiuos ir su komplikuotais atvejais, todėl tų kraujo komponentų reikės daugiau.
Pastebėjome, kad būtent per šią savaitę kraujo poreikis išaugo daugiau negu pusantro karto. Galbūt donuojančių donorų skaičius ir yra panašus, bet poreikis yra labai didelis.
Taip pat susiduriame su ta pačia problema, kaip ir kiekvienais metais – atėjusia vasara. Kitas svarbus dalykas – besibaigiantis karantinas: žmonės išlaisvino iš jo gniaužtų. Laisvė atėjo, visi ruošiasi atostogauti ir yra baimė, kad kraujo gali neužtekti, jeigu turėsime ir daugiau skubių situacijų, tokių, kur reikia didelio kraujo kiekio, ypač tokių kraujo grupių, kaip pirmos teigiamos, antros teigiamos. Galbūt kitiems kelia nuostabą: kaip čia gali būti? Juk tai – dažniausios kraujo grupės. Taip, dažniausios kraujo grupės tarp mūsų visų: ir sveikų donorų, ir sergančiųjų. Šitų grupių kraujo negali trūkti. Jų atsargų turi būti didžiausia dalis – bent 100, 200 vienetų, o dabar mes turime atitinkamai 40 ir 70 vienetų pirmos ir antros teigiamos kraujo grupių.
Tai, manau, yra kritinė riba. Prieš tai kokias 2–3 savaites kalbėjome socialiniuose tinkluose: raginome, šnekėjome, kad kritiškai senka, bet dabar tikrai situacija yra, nenorėčiau jos pavadinti tragiška, bet šalia tos ribos, kai XXI amžiuje galėtume pasakyti, kad netekome paciento, nes mums trūko kraujo. Šitaip negali būti!
Kraujo centrai, personalas ir aš, kaip vadovė, turiu užtikrinti, kad gydytojas, kuris operuoja, kuris stengiasi pacientą išgelbėti, turėtų šito kraujo. Mes turime jam tai pateikti. Esame tik tarpinė stotis iki to. Bet pagrindinis šaltinis – kitokio nėra, jokio kitokio individualaus gydymo nėra – tik donoro kraujas. Norėčiau, kad žmones tai pasiektų, nes mes turime žinoti, kad galbūt artimiesiems, giminaičiams dabar reikia ar, neduok Dieve, prireiks to kraujo rytoj. Svarbu, kad jo būtų ir mes nepasakytume „deja“.
– Ne tik Santaros klinikos skelbia apie kraujo trūkumą, bet ir Nacionalinis kraujo centras. Ar egzistuoja čia sezoniškumas? Ar būtent dėl vasaros mažiau žmonių eina donuoti?
– Na taip. Sezoniškumas yra. Mes iš vasaros trijų mėnesių turime kokius du. Tikrai žmonės planuoja savo atostogas. Jie išvyksta, juos sunku pasiekti. Vilnius yra sostinė, kurioje irgi neužsilieka žmonės, tuo labiau, kad situacija yra pokarantininė, kai visi stengiasi ištrūkti ir apie nieką negalvoti. Mes paliekame tokie situacijoje, kad galvoti liekame vieni.
Ir kraujo komponentai, kaip žinia, negalioja ilgą laiką. Sako: „Ai, jūs prisikabinkite, turėsite ir jų užteks“. Eritrocitų masė – tai tas pagrindinis komponentas, dėl kurio mes visi skelbiame [pavojų], galioja vos 40 dienų – kraujas sensta. Vaikams, kūdikiams, naujagimiams reikia 5 dienų šviežumo kraujo. Trombocitų komponentai galioja vos 5 dienas. Taip, kad šita srovė turi būti nenutrūkstama.
Jeigu vieną dieną surinkome mažiau negu išduodame, o išduodame iki 1,5–2 karto kai kurių grupių kraujo daugiau, mes jau kitą dieną einame į skolą, o dirbame su tais pačiais ištekliais, tose pačiose sąlygose. Turime užtikrinti donorų, personalo saugumą, nes pasiskiepijusiųjų dar nesiekia nė 40 proc. Taigi iššūkių turime.
Po karantino, atsinaujinus operacijoms, aktyviai veiklai (o Santaros klinikose vykdomos labai sudėtingos procedūros, kurios gali tikrai pareikalauti labai daug kraujo), kraujo stygius galėtų užkirsti tam kelią. Pasibaigus karantino laikotarpiui, kai susibūrėme petys į petį už laisvę, ištieskime ranką gyvybei. Kad [iš karantino] išeitume iškelta galva ir nebūtų po to gėda, kad po to kažko nepadarėme.
– Kam, kokiose operacijose naudojamas tas kraujas? Ar gali būti stabdomos ir žmogui gyvybiškai svarbios operacijos?
– Gyvybiškai žmogui svarbiomis vadinamos ekstrinės operacijos, kada siekiama išgelbėti jo gyvybę. Tokios operacijos būna, kai yra kažkoks vidinis kraujavimas, trūksta kažkokia stambi kraujagyslė, kai to kraujo reikia labai daug.
Netgi skubioms situacijoms kraujo gali būti sunaudojama nemažai. Esame turėję įvykių, kada sunaudojome bene 10 litrų kraujo vienam pacientui – tai yra du jo kraujo tūriai – ir įvairiausių kraujo komponentų.
Tai netgi skubioms situacijoms galbūt nėra pakankami dabartiniai kiekiai. O planinės ir kardiochirurginės operacijos, didelės apimties pilvo operacijos – kiekviena turi savo kraujavimo riziką: vienos mažesnę, kitos – didesnę.
Tikrai niekas nesiryš operacijos daryti, jeigu prieš tai dieną-dvi nebus specialiai parinktas tam pacientui, tai operacijai rezervuotas kraujas. Šitas kraujas laukia to paciento operacijos pabaigos. Jeigu ji baigiasi nekomplikuotai, kraujas grįžta į savo bendro naudojimo vietą, bet jis turi būti rezervuotas.
Ir, jeigu mes matome, kad neužtenka mums ekstremalioms situacijoms padengti šitų atsargų, mes negalėsime sakyti, kad tam pacientui rytoj bus kraujo.
– Koks nueinamas kelias nuo kraujo atidavimo iki atsiradimo ligoninėje? Ar tiesa, kad kraujas ištiriamas dėl tokių virusų, kaip ŽIV arba hepatitai B ir C? Galbūt tai paskatins žmones duoti kraujo, nes jie bus patikrinti nuo rimtų ligų?
– Matote, kraujo donorystės tikslas nėra patikrinti žmogų, ištirti jį ar siekti pritraukti sergančiuosius, kad jie turėtų kažkokį norą ar intenciją pasitikrinti ir nuslėpti kai kuriuos faktus.
Todėl žmonių skatinimas pasitikrinti dėl krauju plintančių infekcijų, kaip ŽIV, hepatitai B ir C, yra netgi draustinas. Čia yra mano nuomonė ir visas pasaulis to laikosi, kad mes neprikviestume žmonių, siekiančių tai padaryti.
Kad ir donorai yra tiriami, jie praeina saugumo etapą nuo anketų užpildymo iki gydytojų atlikto donoro įvertinimo ir šis ištyrimas vykdomas kiekvieną kartą donuojant, jis sumažina infekcijos perdavimo riziką iki minimumo, bet tikrai ne iki nulio.
Dėl to labai svarbus kiekvienas etapas, kad žmogus sąmoningai suprastų: aš ateinu donuoti ne dėl to, kad pasitikrinčiau, o dėl to, kad mano kraujas būtų sveikas ir pacientui neperduočiau kažko, tuo krauju nepakenkčiau.
Mūsų, kaip kraujo centrų, misija yra užtikrinti, kad surinktas kraujas būtų ištirtas, kokybiškas, atitiktų reikalavimus ir transfuzija įvyktų sėkmingai.
Ką mes galime ir planuojame padaryti, tai nuo šiandien startuosime ir paleisime naują iniciatyvą: kviesime donorus tikrintis dėl imunizacijos statuso po COVID-19 skiepo. Rasite [informaciją apie tai] mūsų socialiniuose tinkluose. Tie tyrimai bus atliekami donacijos metu. Jie galės paskatinti donacijai.
Taip pat galėsime pasiūlyti skiepą tą pačią donacijos dieną Santaros klinikose toje pačioje vietoje. Tai irgi bus paskata žmonėms atvykti.
Kas suvokia ir taip atvyksta, aš labai dėkoju tiems žmonėms, tiems dviem procentams – tai yra riba, kada užtektų žmonių, kurie duotų kraujo, kurie atvyksta niekieno neprašomi. Tai yra tikrieji herojai. Netgi per šiuos karantino metus jie atvykdavo po 3–4 kartus padovanoti kraujo. Tos geležies atsargos irgi yra tokios, kad joms pasipildyti reikia laiko ir kai kuriems iš jų tų geležies atsargų pritrūko. Teko dalinti geležį, daryti tyrimus. Bet tai tikrai laikini nemalonumai, nepatogumai donorui ir jie tikrai nėra kažkas tokio, dėl ko donorystę reiktų stabdyti ilgam laikui.
O visus kitus, kas galbūt bijo adatų, silpnumo ar kitų dalykų paskatinti galbūt kitais gražiais dalykais.
– Birželio 14-ąją minima Pasaulinė kraujo donorų diena. Kokia žinutę norėtumėte perduoti kitiems, kas yra pagalvoję apie donorystę, bet gal adatos prisibijo, gal neranda laiko atvykti? Kodėl yra svarbi donorystė?
– Iš tikrųjų šis mėnuo yra skirtas kraujo donorams ir pasaulis kiekvienais metais šitą šventę švenčia, kad jiems padėkotų, juos pagerbtų. Ir mes ruošiame gražias iniciatyvas: sveikinsime donorus, kurie atvyko, donavo. Buvo tokių, kurie tai darė po 100 ir po 200 kartų!
Dėl statistikos norėčiau pridėti, kad, kaip minėjau, norint, jog šalis apsirūpintų [krauju], reikia 2 proc. galinčios donuoti populiacijos. Pas mus taip ir yra. Mes esame peržengę 2,3 proc. ir esame prie tų šalių, kurios atitinka donacijų skaičių 1000 gyventojų. Aišku, vokiečiai yra pirmoje vietoje. Jie tikrai gerus rodiklius yra pasiekę.
Aš paskaičiavau, kad, jeigu 6 proc. iš 60 proc. galinčių donuoti, tai padarytų, užtektų 1 kartą ateiti ir mes kraujo trūkumo neturėtume – padengtume visos Lietuvos poreikį.
Dėl Donorų dienos, tai norėčiau dar kartą visiems padėkoti, tiems, kurie atvyksta, kurie tai daro nuolat, kurie žino, kas yra donorystė ir kokia yra jos vertė. Sveikatai yra didelė nauda: daug daugiau pliusų negu laikinų nepatogumų ir minusų.
Mes turėtume kalbėti nuo mažų dienų, kad žmogus turėtų supratimą – ne Kraujo centrui šito reikia (mes tik norime, kad gydytojas ir pacientas jaustųsi ramūs), pacientai to prašo mūsų lūpomis. Pagrindinis šaltinis yra donoras. Jau daugiau kaip 100 metų yra taip: vienintelis nepakeičiamas šaltinis kraujui pakeisti yra donoras.
Vieną dieną esi vienoje „šlangelės“ pusėje, kitą dieną atsiduri kitoje. Mūsų nėra didelė bendruomenė Lietuvoje, gal nėra 3 milijonų gyventojų. Gali [ligoninėje atsidurti] draugas, artimasis. O jeigu nėra to kraujo? Reikia taip vadinamą kraujo banką kaupti šiandien.
Aš padariau darbą, išvažiavau atostogauti ir turiu, pasidėjau. Lygiai taip pat turi pagalvoti kitas žmogus: „Aš irgi padariau, pasidėjau“. Sudėję į krūvą mes neskambinsime pavojaus varpais ir eisime ta vaga, suprasdami, kad tai yra natūralus procesas, kuris negali nutrūkti nė minutei.
Norintys duoti kraujo kviečiami iš anksto registruotis donorystei telefonais (8–676) 00078, (8–688) 62707 arba el. paštu tavokraujas@santa.lt.
