„Na čia dabar, jau nuo vėjaraupių neskiepysiu. Juokai, ne liga“. Na, visų humoras skirtingas. Išbertas, karščiuojantis, dėl pūslių burnytėje negalintis valgyti, o dėl pūslių apie išangę negalintis tuštintis vaikas mažai kam kelia juoką. Vienas iš šimto kreipiasi į ligoninės priimamąjį, vienas iš tūkstančio guli reanimacijoje. Nedaug? Bet ar tikrai norite išbandyti?
O jei šeimoje du vaikai – jie tikrai sirgs, tik vienas po kito, kad tėveliai pajaustų dešimties dienų ligos smagumą iš pradžių su vienu broliuku, o tada kitas dešimt – su kitu. Paskiepijus atžalas kur kas mažesnis šansas susirgti, o visgi susirgus – liga būna lengvesnė. Labai dažnai tėra 1 arba 2 spuogeliai,ir ilgas svarstymas, ar tai vėjaraupiai, ar ne? Amerikiečiai net turi atskirą indikaciją skiepui – apsaugoti nuo randų po vėjaraupių bėrimo.
„Kiek veiksminga vakcina?“. Po vienos dozės šansas nesusirgti po kontakto apie 85 procentus. Ir šimtaprocentinė apsauga nuo sunkių ligos formų. Po dviejų dozių – apsauga nuo susirgimo padidėja iki 98 procentų. Besididžiuojantys savo sprendimu paskiepyti tėveliai dažniausiai pasakoja: „Visi grupėje susirgo, tik maniškis vienas ir toliau į darželį ėjo“. Vienintelį kartą mačiau kiek gausiau išbertą ir karščiuojantį paskiepytą vaiką. Bet kaip sunkiai jis sirgtų nepasiskiepijęs? Lieka tik spėlioti.
Bet tai dar ne viskas. Vėjaraupių vakcina apsaugo nuo kitos ligos – juosiančiosios pūslelinės. Ją sukelia tas pats virusas, po vėjaraupių likęs organizme, nervų mazguose, ir laukintis savo šanso. Vėjaraupių skiepas mažina šansus lėtinei infekcijai, tad 78 procentais panaikina partizaninį virusų judėjimą Jūsų vaiko organizme. Bet plačiau apie tai kitą kartą.
„O kiek būna pašalinių po vakcinos?“ Vakcina gyva. Vėjaraupių virusas kiek pridusintas, bet dar kruta. Tad vienam iš 400-500 šimtų nuo 12 iki 21 dienos po skiepo gali atsirasti ligos simptomas – bėrimas, negausus, nebaisus, be karščiavimo. Toks vaikas jokiais būdais neserga, jis neužkrečiamas, net lankyti mokymo/auklėjimo įstaigą gali.
„Geriau persirgti, geresnis imunitetas“. Ne. Kaip ką tik sakiau, po dviejų skiepų imunitetas siekia beveik 100 procentų. Kadangi gyvename vis geriau, ilgiau, saugiau, su sergančiais kontaktuojame vis mažiau, tai abu: ir skiepų garantuotas, ir natūraliai per kančias įgytas imunitetas bėgant metams silpsta. Prasidėjus amžiaus vidurio krizei kartu su visais kamuojančiais egzistensiniais klausimais visiškai įmanoma dar ir vaikiška liga susirgti antrą kartą gyvenime – gauti paskutinį smūgį iš gyvenimo, kuriame taip nieko ir nepasiekei.
Nepaisant persirgimo fakto moterims, turinčioms didesnę riziką susirgti (pavyzdžiui, medicinos darbuotojoms) rekomenduojama pasiskiepyti prieš planuojant nėštumą. Mat vėjaraupiai per nėštumą nežada nieko gero abiem – ir mamai, ir vaisiui.
„O skiepytis per nėštumą?“. Kadangi skiepas gyvas – jokiais būdais ne. Rekomenduojama pasirūpinti revakcinacija likus 3 mėnesiams iki planuojamo pastojimo.
„Šiandien auklėtoja pranešė, kad vaiko darželyje vėjaraupiai. Ką daryti?“ Skiepytis kuo greičiau. Ligos inkubacinis periodas 12-21 dienų. Gero imuninio atsako susidarymas po skiepo per 14 dienų, tad pasiskiepijus iškart po kontakto su sergančiu arba kitą dieną lieka apie 80 procentų šansas nesusirgti. O 80 procentų yra daug.
„Brangus skiepas“. Ne toks ir brangus, jei pagalvosite, kiek sutaupysite dėl neprireiksiančio ateityje nedarbingumo vaiko slaugai. 10 dienų sirgimo – tai beveik dvi darbo savaitės. O jei, kaip minėjau, vaikų ne vienas – sirgs vienas po kito bent 3 pilnas kalendorines savaites.
Tarpas tarp skiepų. Kadangi skiepas gyvas, jį reikėtų derinti su kitais gyvais skiepais – geltonojo drugio, tymų, raudonukės ir kiaulytės: atlikti tą pačią dieną arba po 28 dienų. Su kitais skiepais (kovido irgi) ypatingo derinimo nereikia.
Kokio amžiaus galima skiepyti? Nuo 9 mėnesių iki pensijos. Minimalus tarpas tarp dviejų vakcinų dozių 8 savaitės, o maksimalaus nėra. Dažniausiai rekomenduoju skiepytis pirmu skiepu prieš darželį ir tada antru prieš mokyklą: atnaujinti apsaugą pasikeitus kolektyvui ir atsiradus aplinkoje naujiems nematytų virusų nešiotojams.
„O pensininkams nereikėtų revakcinuotis?“ Reikėtų. Bet ne visai vėjaraupių vakcina, o galingesne ir senjorams pritaikyta juosiančiosios pūslelinės vakcina. Apie ją, kaip jau sakiau, kitą kartą.
Skiepas visada geriau už ligą, nes, kad ir lengvos eigos liga, vis tiek liga. Jeigu galima išvengti vaiko negalavimo, kodėl to nepadarius?
Likite sveiki ir nebijokite skiepų – jie sukurti mūsų patogumui ir apsaugai, ne baudimui.
