Trys pagrindinės priežastys, dėl ko atsiranda mėšlungis:
1. blogai teka kraujas;
2. teka blogas kraujas;
3. blogai veikia tas raumuo, į kurį teka kraujas.
„Blogai teka arba, tiksliau, blogai nuteka kraujas“. Klasikinė situacija – tinsta kojos. Kartu su ne vietoje užsilaikiusiu skysčiu užsibūna per ilgai ir skystyje ištirpusios druskos. Ląstelės išorėje daugiau kalcio, ląstelės viduje – kalio, tai ir sudaro mūsų ląstelės „akumuliatorių“. Kai dėl susikaupusio aplink ląstelę skysčio padaugėja kalcio – akumuliatorius pradeda nevalingai leisti impulsus, sutraukinėti raumenį. Pajudindami galūnes mes padedame raumeninei pompai ir paskatiname skysčių nutekėjimą ten, kur reikia.
„Nereikia mankštos, magnio užtenka“. Magnis yra natūralus kalcio konkurentas, nuolat kovojantis su juo dėl receptorių dėmesio. Kadangi jis yra gražesnis ir madingesnis, tai susilaukia daugau dėmesio iš panelių – ląstelių. Magnis, išgertas tada, kai sutinsta kojos, prisitvirtina prie raumens ląstelės. Jis neleidžia kalciui sukelti raumens spazmo ne dėl to, kad magnio mažai, o dėl to, kad kojoje per ilgai užsibuvo kalcis. Ne absoliuti, bet realiatyvi magnio stoka.
Kitas variantas – padidėjęs kraujo poreikis, pavyzdžiui, dėl nepamatuoto krūvio, kai po ilgo nieko neveikimo per karantiną staiga prisimeni, kad judėti sveika ir šokęs nuo sofos nupėdini 10 kilometrų pažintiniais takais. Po eglute priverstinai pritūpusiam keistoje pozoje mėšlungio kankinamam piliečiui dažniausiai užtenka pailsėti ir pamasažuoti raumenukus, atsiprašyti jų už savo tingumą žiemos mėnesiais ir lepinti kasdieniais pasivaikščiojimais.
„Blogas kraujas. Kažko trūksta organizme“. Mėgstamiausias tautiečių būdas surasti blogos savijautos kaltininką – pažiūrėti, ko trūksta. Nes apkaltinti tyrimą kur kas drąsiau nei savo gyvenimo būdą. Bet kartais atlikti tyrimus verta.
Hemoglobino ir geležies atsargos (feritino ir bendro kraujo tyrimai). Kai trūksta geležies, mūsų gyslomis nebe 98 ar 95, bet 76 benzinas teka – normalus variklis (raumuo, šiuo atveju) nepaveža normalių apsukų su tokiu atskiestu kuru. Pradeda strigti – spazmuoja deguonies bado iškankintas raumuo.
Elektrolitai – K, Ca, Mg ir taip toliau. Nerekomenduočiau jų tirti vien dėl mėšlungio, tačiau gausiai prakaituojant, viduriuojant, pablogėjus mitybai, ypač senyvo amžiaus žmonėms, esant lėtinėms ligoms – pravartu. Trūkstant kalio labiau streikuos širdis – permušinės. Kalcio trūkumas labai jau retas, turime kauluose beveik neribotas atsargas. Na, o šaunuolį magnį kur kas sveikiau, pigiau ir paprasčiau kartais vartoti profilaktiškai nei tirti jo koncentraciją.
Gliukozė – taip, mėšlungis nebus pirmas simptomas, bet cukraligė kur kas grėsmingesnė būklė nei elektrolitų disbalansas ir ne taip paprastai sutvarkoma, o tyrimas pigus ir paprastas, tad atlikti verta.
Taip, galima tirti ir kitus parametrus, inkstų, skydliaukės veiklą, pagaliau net atlikti magnetinį rezonansą ir eletroneuromiografiją, bet palikite tą darbą specialistams – čia jau nebe savityros pagal „Delfi“ straipsnius lygis.
Ir, pagaliau, paskutinis minimas, bet dažniausiais sutinkamas variantas „Kraujo užtenka, bet kažkas netaisyklingai veikia“. Netaisyklinga laikysena, netaisyklinga eisena, nepatogi poza darbe, kai vienas raumenukas arba raumenų grupė nuolat yra perkraunama.
Paprastas ir dažnas pavyzdys – per trumpa Achilo sausgyslė. Dėl gero gyvenimo, patogios ir madingos avalynės su pakeltu kulnu blauzdos raumenys nuolat gali būti trumpesni, nei lakstant basomis ir laipiojant į medžius. Ir, kai vasarą įsispiriame į plokščiapades basutes, pradedame daugiau vaikščioti, tempiami blauzdos raumenys pradeda pykti: pusmetį tikome ir trumpesni, o dabar staiga prireikė ilgų. Ir neilgėja iš užsispirimo.
Plokščiapėdystė, krypstantis į išorę kojos nykštys, kelių ir klubų deformacijos, vienos, skaudamos kojos tausojimas ir kitos, sveikesnės, didesnis apkrovimas – visa tai skatina asimetrinį raumenų darbą ir greitesnį jų nuovargį.
Ką daryti?
Judėti. Pats geriausias būdas pagerinti kraujotaką, atnešti daugiau deguonies, medžiagų, kraujo, paskatinti nutekėjimą iš limfagyslių ir venų – raumens darbas. Saikingas, protingas, reguliarus kasdienis darbas. Stovite – linguokite nuo kulnų ant pirštų galiukų. Sėdite – judinkite pėdas ir blauzdas. Kojų tinimas, užspausti nervukai, prasiplėtusios venos, vakar perdozuotas krūvis – viskam tinka mankšta.
Tempti. Prailginkite sustingusius raumenukus prieš mankštą. Susikuprinusiems prie kompiuterio – ištieskite kaklo raumenukus. Tiesiantiems rankytes prie klaviatūros – ištiesti pečius ir iškelti krūtinę. Minėta sutrumpėjusi achilo sausgyslė – maksimalia jėga sulenkite ir ištieskite pėdą, Jūsų blauzdų raumenys Jums padėkos.
Masažuoti. Tinginių mankšta. Jeigu skauda, tempia, negalite atsistoti – puikiai padės. Pavargote, reikia atsipalaiduoti – puikiai padės. Bet, jei norite, kad nesikartotų – mankštinkitės.
Tepaliukai ir kremukai. Skaniai kvepia, dažniausiai turi šiokį tokį poveikį paviršinei kraujotakai ir tiek, sutepimo metu pamasažuojami raumenukai. Bet tam galite tiesiog pamasažuoti raumenis, be prabangių kremų. Pataupykite pinigus.
Magnis. Apie pusę mūsų žiūrovų ir skaitytojų negauna pakankamai magnio su maistu. Tačiau dėl gero inkstų darbo išsaugo reikalinga jo koncentracija. Tad gauti papildomai tikrai verta. Tikėtina, kad magnio trūkumas nebus pagrindinė mėšlungio priežastis, bet papildomos jo dozės palengvins bet kokių raumenų atpalaidavimą dėl jo abipusės antipatijos su raumenis traukiančiu kalciu. Perdozuoti beveik neįmanoma, tad pirmyn (su rekomenduojamomis paros dozėmis). Nesvarbu, kad kraujo tyrimas rodo pakankamą kiekį, kaip minėjau, dažnai jis suveikia ne dėl absoliutaus, bet reliatyvaus trūkumo.
Kada kreiptis į gydytojus?
- Kartojasi dažnai, vargina, atsiranda dėl neaiškių priežasčių, nuovargio, pertempimo, patinimo;
- Lydimas odos pakitimų: karštis, paraudimas, staigus patinimas;
- Nepagerėja po paprastų/įprastų simptominių priemonių;
- Lydimas funkcijos sutrikimais: tirpimai, raumens nusilpimai.
Būkite sveiki ir likite atsipalaidavę ir raumenų, ir minčių prasme.
